Vidutiniškai 36 tūkst. eurų – tokį pradinį įnašą būstui gyventojai būdavo sukaupę praėjusių metų pabaigoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau net ir gerokai mažesnė nei vidutinė suma gali atrodyti kaip neįmanoma misija, ypač niekuomet tokiam reikšmingam pirkiniui netaupius ir nesusidarius taupymo plano. Kaip pasilengvinti šią misiją?
Norėdami įsigyti nuosavą būstą su paskola, bent 15 proc. įsigyti reikalingų lėšų turite būti susitaupę patys, kadangi Lietuvoje bankai finansuoja iki 85 proc. būsto kainos arba vertės (priklausomai nuo to, kuri iš jų mažesnė). Žinoma, kiek lėšų reikėtų būti sutaupius, priklauso nuo perkamo būsto vietos bei ploto. Pavyzdžiui, jei perkate senos statybos namą ar būstą, esantį centrinėje didmiesčio dalyje, ar ketinate statyti individualų namą, gali prireikti didesnės nuosavų lėšų dalies.
Pradėjus planuoti, kokio dydžio pradinio įnašo sumą teks sukaupti, svarbu išsamiai paanalizuoti nekilnojamojo turto rinką, įvertinti būsto kainas bei tai, kokio tipo būstą galime sau leisti planuoti įsigyti atsižvelgiant į esamas pajamas bei kainas. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, gyventojai vis rečiau įsigyja būstą visam gyvenimui ir yra labiau linkę jį keisti pakitus asmeninėms aplinkybėms bei poreikiams. Tad pravartu dairytis tokio, kuris atitiks artimiausių 5–10 metų poreikius.
Žinant preliminarią būsto kainą, galima įsivardinti reikalingą pradinio įnašo sumą. Ją reikėtų padidinti bent 10 proc., įvertinant galimą nekilnojamojo turto kainų padidėjimą bei nenumatytas su būsto įsigijimu susijusias išlaidas. Įsigyjant būstą su paskola teks atlikti turto vertinimą, susimokėti už finansavimo sutarties administravimą bei įvairius teisinius dokumentus ir veiksmus. Be to, priklausomai nuo būsto būklės, gali prireikti papildomų lėšų būsto įrengimui, trūkstamų baldų bei technikos įsigijimui.
Išsikėlus tikslą, kelerius metus kas mėnesį teks atidėti numatytą sumą. Dėl šios priežasties reikia sudaryti taupymo planą atsižvelgiant į tai, kiek kas mėnesį pajamų galite atidėti. Taip pat – numatyti, per kokį laikotarpį tikslą realu pasiekti.
Galiausiai, svarbu stebėti, kaip sekasi planą vykdyti. Tokiu atveju žinosite, kuriame savo taupymo kelionės etape esate ir kaip pavyksta siekti savo svajonių būsto. Galbūt reikės dar pasispausti, o gal apie pirkinį galima pradėti galvoti anksčiau.
Valdant asmeninius finansus dažnai patariama vadovautis 50-30-20 taisykle, kur 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms (būsto nuoma, maistas, transportas, drabužiai), 30 proc. – nebūtinosiomis (laisvalaikis, pomėgiai ir pan.), o 20 proc. atsidedama taupymui ar investavimui. Tiesa, norint greičiau pasiekti taupymo tikslą, reikia kritiškai peržiūrėti ne tik laisvalaikio išlaidų dalį, bet ir būtinąsias išlaidas.
Svarbu ne tik reguliariai atsidėti dalį pinigų iš atlyginimo, tačiau taip pat apsvarstyti kuo daugiau kitų variantų, kaip padidinti taupymui skirtas lėšas. Pavyzdžiui, gavus premiją už pasiektus rezultatus ar sulaukus atlyginimo augimo, šias pajamas vertėtų nukreipti į taupomąją sąskaitą. Lygiai ta pati taisyklė galioja ir dovanoms. Artimuosius ir draugus galima informuoti, kad visos dovanos šiuo laikotarpiu galėtų būti pinigų pavidalu, nes jos bus skiriamos būsto pradiniam įnašui.
Taupant galima apsvarstyti tokias fiksuoto pajamingumo priemones kaip indėlis, vyriausybės taupymo lakštai ar valstybės obligacijos. Tokiu atveju kaupiami pinigai neš ir tam tikrą grąžą bei dar labiau priartins taupymo tikslą. Galima rinktis indėlio terminą ar kitų taupymo priemonių išpirkimo terminą, kuris būtų ne vėlesnis nei planuojama būsto įsigijimo data. Taip bus užtikrinta, kad ir pinigai, ir priskaičiuotos palūkanos sąskaitą pasieks tada, kai jų reikės.
Taupant svarbu išlikti budriems ir nepakliūti į greito uždarbio pinkles. Reikėtų skeptiškai vertinti galimybes per trumpą laiką padidinti pradinį įnašą sutaupytus pinigus panaudojant investicijoms, ypač į didele svyravimų rizika išsiskiriančias priemones – atskirų bendrovių akcijas, siauros specializacijos fondus ar tokias žaliavas kaip auksas. Investuoti finansų rinkose dažniausiai rekomenduojama ne trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui, bet net ir tokiu atveju nėra garantijų, kad reikiamu momentu bus galima užfiksuoti reikalingą grąžą.