Finansai sulaukus pilnametystės: 3 žingsniai, siekiant finansinės laisvės

Pagaliau 18. Dabar tėvai, aplinka (ir tu pats) iš tavęs ima tikėtis suaugusiam žmogui būdingų sprendimų. Ir tai nėra paprasta – daug ką savarankiškai tenka daryti pirmą kartą, slegia atsakomybė „nesusimauti“, socialiniuose tinkluose matai visomis prasmėmis turtingo gyvenimo pavyzdžius, kurie nebūtinai yra tikri, tačiau verčia jaustis prastai. Tačiau pilnametystė – ne tik atsakomybė, bet ir galimybė. Tai metas, kai pradedi planuoti savo finansinę ateitį, formuoti įpročius ir žengti pirmuosius žingsnius link finansinės laisvės. Kokie jie ir kaip gali pagelbėti pradedant savarankišką gyvenimą?

1. Biudžeto planavimas – balansui

Vienu pirmųjų „testų“, kuriuos tenka įveikti pradėjus savarankišką gyvenimą, yra gebėjimas „nebankrutuoti“ pirmomis šio naujo etapo savaitėmis. Tad net jei šiuo metu dar esi paskutinėje mokyklos klasėje, jau dabar įvertink, ar pavyksta paskirstyti turimus finansus taip, kad užtektų būtiniesiems poreikiams, norams ir šiek tiek atidėti taupymui.

Jei nuo mažens tėvai nedaug ar visai su tavimi nekalbėjo apie pinigus, gali būti sunkoka išsiugdyti teisingus finansinius įpročius. Tačiau gerinti savo finansinį raštingumą, stiprinti finansinę sveikatą ir tobulinti finansinę elgseną – niekada ne vėlu. Todėl dabar pats metas pasidomėti, kaip planuoti biudžetą ir apsidrausti nuo galimų nesubalansuotų finansų rizikų.

Jei suplanuoti viso mėnesio finansus atrodo sudėtinga, pradėk nuo mažesnių žingsnių – įvertink, kiek tėvų duotų kišenpinigių ar paties uždirbtų pinigų turi, kiek jų per savaitę skirsi būtinoms išlaidoms (pvz., maistui), norams (pvz., ėjimui su draugais į kiną), o kiek atidėsi taupymui didesniems finansiniams tikslams, kurių turi.

Savaitės pabaigoje apžvelk, ar numatyto plano pavyko laikytis. Jei išleidai daugiau, pasistenk įvertinti, kurios išlaidos buvo nebūtinos ir kurių galėtumei atsisakyti. Tai padės geriau subalansuoti pajamas ir išlaidas bei bus naudinga ateityje, kai būsi visiškai atsakingas už savo finansus.

Na, o jei jau gyveni savarankiškai, ši treniruotė taip pat bus naudinga. Ilgainui gebėjimas palaikyti tinkamą pajamų ir išlaidų santykį bei dalį lėšų atsidėti padės siekiant didelių finansinių tikslų – tokių kaip automobilio ar būsto įsigijimas.

2. Taupymas – nenumatytiems atvejams ir ateičiai

Turbūt ne kartą esi girdėjęs, o gal ir ištaręs frazę: „taupyčiau, bet neturiu, iš ko“. Jei pastebėjai, kad kišenpinigiai savaitės ar mėnesio pabaigoje tiesiog „išgaruoja“, pradėk sekti, kam ir kiek jų išleidi. Galbūt grįždamas iš mokyklos dažnai save palepini saldumynais ar burbulinės arbatos indeliu? Jei sumažinsi išlaidas impulsyviai perkamoms smulkmenoms, galėsi dalį jų skirti taupymui.

Dar būnant mokykloje įprotis dalį pinigų atidėti taupymui leis įsigyti brangesnių norimų pirkinių, o pradėjus savarankišką gyvenimą užtikrins finansinį saugumą ir ramybę. Neplanuotas vizitas odontologo kabinete, netikėtai sugedęs kompiuteris nebus didelis finansinis šokas, turint atsidėjus didesnę sumą į finansinį rezervą.

Tokiu vadinama bent 3-6 mėnesių išlaidų dydžio suma, sutaupyta per ilgesnį laikotarpį, kuri pagelbės tais atvejais, kai netikėtai padidėja išlaidos ar sumažėja pajamos. Taigi, jei jau žengei pirmą žingsnį ir žinai, kiek vidutiniškai per mėnesį išleidi būtiniesiems poreikams, kokią dalį skiri savo norams, gali nesunkiai paskaičiuoti, kokio dydžio sumą turėtų sudaryti tavo finansinis rezervas.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip didelė ir sunkiai pasiekiama suma. Tačiau turint mintyje tai, kaip svarbu turėti tokį finansinį „užnugarį“, verta įdėti pastangų. Kas mėnesį taupymui atidėti bent 10 proc. pajamų, pasistengti prioritetą teikti finansinio saugumo pagalvei ir gavus netikėtų pajamų, nors pagunda jas visas išleisti ir save palepinti gali būti tikrai didelė.

3. Investavimas – lėšų auginimui

Užsitikrinus kasdienių finansų balansą, turint finansinį rezervą gyvenimo netikėtumams ir įprotį visko neišleisti, drąsiai galima žengti trečią žingsnį. Tai – laisvų lėšų auginimas investuojant. Šis žingsnis ne tik suteiks galimybę saugoti lėšas nuo nuvertėjimo, bet ir didins finansinį raštingumą, proto aštrumą bei galimybes siekti didesnių ateities finansinių tikslų.

Investavimas dar apipintas mitais: esą tai labai sudėtinga, rizikinga ir reikalauja didelių pinigų sumų. Realybė ta, galima pradėti ir nuo kelių eurų (ar net mažiau, naudojantis Mini investicijomis). Ekonomikos ekspertu būti norint investuoti taip pat nereikia. Investuojant į standartines investicines priemones pakaks investavimo pagrindų.

Ir nors investavimas tikrai susijęs su rizika, tie patys investavimo pagrindai padės suprasti, kaip galima jas valdyti. Vienas svarbiausių dalykų, kurių nevalia pamiršti, yra tai, kad investavimas – ilgalaikis nuoseklus procesas. Jei kažkas žada greitą ir didelę investavimo grąžą, labai tikėtina, kad tai – sukčių pinklės.

Šiame kelyje svarbu rinktis suprantamas investavimo priemones, išlaikyti nuoseklumą, vengti skubotų emocijomis paremtų sprendimų ir turėti aiškius tikslus.

Na, o pirmu užtikrintu žingsniu investavimo kelyje gali būti „Swedbank“ pilnametystės proga klientams skiriamos „Dovana 18“ atsiėmimas. Tai – 20 eurų vertės „Swedbank Robur“ fondo vienetų investavimo startui. Šią dovaną jau atsiėmė beveik 20 tūkst. 18-mečių. Atsiimk savo dovaną: https://swedbank.lt/private/campaign/gift18

Investuodami Jūs prisiimate investavimo riziką ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti.