Kontroliuoti ar leisti bankrutuoti: ką apie vaikų kišenpinigius kalba tyrimas

Bandydami savo atžalas mokyti efektyvaus ir sumanaus finansų valdymo, tėvai dažnai susiduria su klausimu, kas geriau – leisti mokytis iš savo klaidų ar kontroliuoti ir stengtis diktuoti teisingus sprendimus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 m. vaikų turinčių tėvų apklausa rodo, kad 85 proc. tėvų daugiau ar mažiau kontroliuoja savo 7–15 m. atžalų išlaidas, vėliau kontrolė kiek mažėja.

Vaikų finansinio raštingumo ugdyme vieno visiems tinkančio recepto ieškoti nereikėtų. Tačiau stengiantis, kad vaikų finansiniai įpročiai netaptų jų pačių priešu pradėjus savarankišką gyvenimą, būtina suprasti bei jiems diegti kelis dalykus.

Finansai – ribotas išteklius

Nors su jauniausiomis atžalomis diskutuoti apie tai, kodėl jų norus varžo finansinės galimybės, yra sudėtinga, suvokimą, kad pinigai – ribotas išteklius, būtina akcentuoti nuo pat mažumės. Dažnas ketverių metų vaikas jau gali suprasti skirtumą tarp skirtingų monetų bei kupiūrų, jam suvokiama ir tai, kad, pavyzdžiui, žaislai kainuoja kitokias sumas nei ledų porcija. Ugdyti ir „treniruoti“ šį supratimą galima paprasčiausiai žaidžiant parduotuvę namuose.

Tačiau su amžiumi žaidimus keičia vaikams duodami kišenpinigiai ir realūs finansiniai sprendimai. Tiesa ta, kad kuo daugiau atsakomybės prisiimame už savo sprendimus, tuo efektyviau galime mokytis. Taigi, čia tėvams reikėtų ieškoti pusiausvyros tarp vaikų išlaidų kontrolės ir sprendimų laisvės.

Verta numatyti apibrėžtą kišenpinigių sumą, pavyzdžiui, savaitei, bei aptarti su vaiku, kam ji turėtų būti skirta. Tarkime, pietums mokykloje ir vienam skanėstui per dieną. Savaitės kišenpinigius vaikas išleido per dvi dienas? Nepulkite pildyti vaiko sąskaitos, leiskite jam suprasti sprendimo išleisti visus pinigus šiandien pasekmes, bei pasiūlykite alternatyvą likusios savaitės pietums: pietų dėžutes iš namuose gaminto maisto. Taip atžalos mokysis atsakomybės, atskirti poreikius nuo norų, disponuoti ribotu biudžetu.

Švelnesnę kontrolę galima užtikrinti pasitelkus skaitmenines priemones, pavyzdžiui, atidarius vaiko sąskaitą ir jam suteikus mokėjimo kortelę. Taip atliekamas operacijas galėsite stebėti prisijungę prie savo interneto banko, jums nereikės kasdien klausinėti vaiko apie jo kasdienes išlaidas.

Žinoma, laisvė klysti ir mokytis iš klaidų nereiškia, kad tėvai neturi įsitraukti padedant priimti finansinius sprendimus. Teorinės ir praktinės finansų pamokos turi eiti koja kojon, svarbu su vaikais kalbėtis išlaidų planavimo, taupymo temomis, o su vyresniais aptarti ir investavimą.

Saugią finansinę ateitį užtikrins taupymo įgūdžiai

Taupymas – vienas iš svarbiausių įgūdžių, užtikrinančių gerą finansinę sveikatą ir saugumą. Be to, tai yra finansiškai tvariausias ir sveikiausias būdas siekti ilgalaikių finansinių tikslų, pavyzdžiui, įsigyti trokštamą brangesnį pirkinį, kuriam vieno mėnesio pajamų neužtenka. Nuo vaikystės keliamas klausimas, ar gautus pinigus išleisti šiandienos, ar ateities poreikiams tenkinti, formuos įprotį apsvarstyti, galbūt naudinga yra neišleisti visų pinigų ir taupyti. Tai sumažins savarankišką gyvenimą pradėjusios atžalos riziką imti gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo ar įsisukti į ydingą skolų ratą.

Tyrimas atskleidė spragą – vyresni vaikai taupo mažiau

Kaip rodo tėvų apklausa, norimiems pirkiniams ar pramogoms taupo didžioji vaikų dalis. Skirtingose amžiaus grupėse taupančiųjų skaičius svyruoja, bet tai daro 65–80 proc. vaikų. Jauniausieji pinigus taupo žaislams, vėliau (iki 15 m.) prioritetu tampa technikos įrenginiai. Vėlyvoje paauglystėje bei ankstyvoje jaunystėje taupymo tikslai išsiskaido labiau – taupoma įrenginiams, transporto priemonei, kelionėms ar bilietams į renginius.

Tyrimo duomenimis, su amžiumi taupančiųjų šiek tiek mažėja, o tėvai turi mažiau žinių apie tai, ar jų vaikai taupo ir kam. Norint, kad vaikai neprarastų šio įgūdžio, svarbu ne tik skatinti juos taupyti, bet ir pagelbėti suprasti taupymo svarbą. Padėkite vaikams įsivaizduoti, koks finansinis nerimas ir sunkumai galėtų ištikti šeimą, jei staiga reikšmingai sumažėtų jos pajamos ir ji neturėtų jokių santaupų. Iliustruokite savo pasakojimus realiais gyvenimiškais pavyzdžiais. Taip pat supažindinkite vaiką su šiuolaikinėmis taupymo galimybėmis, pavyzdžiui, e. taupykle, kuri padeda automatizuoti taupymą.

Tėvų pavyzdžio svarba

Galiausiai, patiems tėvams būtina suvokti jų finansinės elgsenos svarbą. Vaikai požiūrio į įvairias gyvenimo sritis, elgesio ir bendravimo su kitais žmonėms, o taip pat – ir finansinės elgsenos, mokosi iš tėvų. Kai kurie, ypač jaunesniame amžiuje, ne šiaip mokosi iš tėvų pavyzdžio, o jį tiesiog kopijuoja.

Taigi, jei tėvų finansinė elgsena prieštaraus tam, ką bandoma ugdyti vaikams, juos bus sunku įtikinti su finansais elgtis tvariai ir teisingai. Ir priešingai, jei tėvų finansinė elgsena tvari, namuose stengiamasi paisyti biudžeto, peržiūrėti išlaidas, taupyti ir ateities poreikiams, tai tik palengvins vaikų finansinę edukaciją.

Tačiau į vaikų finansinę edukaciją galima pažiūrėti ir per galimybės patiems tėvams patobulinti finansinę elgseną prizmę! Jei iki šiol nebuvote sudarę šeimos mėnesio biudžeto lentelės, sudarykite ją drauge su vaikais. Kartu analizuokite mėnesio išlaidas tam pasinaudodami „Mano biudžeto“ įrankiu programėlėje ar interneto banke. 

Nusimatykite taupymo tikslą, kuris būtų aktualus visai šeimai, sudarykite taupymo planą ir drauge sekite, kaip pavyksta jo siekti. Nukreipkite šias lėšas į e. taupyklę ar terminuotą indėlį bei gaukite palūkanas – tai geras būdas parodyti vaikui, kaip neišleisti pinigai gali padėti uždirbti daugiau pinigų. Jausmas, kad finansus pavyksta valdyti geriau ir gebate pasiekti finansinių tikslų, bus labai apdovanojantis.