Jaunimo finansinė situacija – pažeidžiamiausia: kaip ją stiprinti?

Jaunų žmonių finansinė sveikata Lietuvoje išlieka trapi – daugiau nei pusės 18–29 m. jaunuolių finansinė situacija vertinama kaip pažeidžiama arba nestabili. „Swedbank“ Finansinės sveikatos indekso duomenimis, jaunimo finansinės sveikatos rodiklis siekia 54 balus iš 100 ir yra žemiausias tarp visų amžiaus grupių.

„Jauni žmonės dažnai dar tik pradeda savo profesinį kelią, jų pajamos būna mažesnės ar ne visada stabilios. Tuo pačiu norisi aktyvaus socialinio gyvenimo, todėl išlaikyti balansą tarp pajamų ir išlaidų ne visada paprasta“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Tyrimas rodo, kad ketvirtadalio jaunų žmonių išlaidos viršija pajamas. Prie to prisideda ne tik augančios pragyvenimo išlaidos, bet ir socialinis spaudimas – vadinamoji „draugystės infliacija“. Net 74 proc. jaunų žmonių pripažįsta, kad leisdami laiką su draugais bent kartais išleidžia daugiau, nei gali sau leisti.

Tiesa, situacija – geresnė nei prieš metus ar 2023 m., kai pirmą kartą buvo matuojamas šalies gyventojų finansinės sveikatos indeksas. Pernai pažeidžiama ar nestabilia finansine sveikata pasižymėjo 59 proc. jaunų suaugusiųjų, 2023 m. jų dalis sudarė 64 proc. 

Ji atkreipia dėmesį, kad tokiam balanso trūkumui įtakos turi ne tik pajamų dydis bei finansinio balanso trūkumas, bet ir finansinių žinių trūkumas.

„Nors yra geriausiai įgudę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir turi didžiules galimybes prieiti prie reikiamos informacijos, jauni suaugusieji pasižymi prasčiausiomis finansinėmis žiniomis iš visų amžiaus grupių. Tai prisideda prie ne visada finansinei sveikatai palankių sprendimų“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.

Mažais žingsniais – į geresnę sveikatą

Pasak J. Bagdanavičiūtės, svarbiausia – pradėti nuo mažų, bet nuoseklių įpročių. Net ir nedidelis finansinis rezervas, aiškesnis išlaidų planavimas ar sąmoningesni kasdieniai sprendimai gali padėti jaustis ramiau. Tai prisidės prie geresnės finansinės ir emocinės sveikatos.

„Susidūrę su finansiniais iššūkiais dažnai pradedame mąstyti labai trumpu laikotarpiu – norisi kuo greičiau išspręsti problemą arba staiga pasiekti idealų rezultatą. Elgsenos ekonomikos tyrimai rodo, kad finansinis stresas gali susiaurinti dėmesį ir apsunkinti sprendimų priėmimą, todėl žmonės dažniau užstringa tarp noro viską pakeisti iškart ir jausmo, kad neverta pradėti visai. Tačiau finansinė sveikata stiprėja ne per vieną didelį sprendimą, o per mažus, nuoseklius žingsnius. Net ir nedidelė reguliariai atidedama suma ilgainiui kuria finansinį rezervą, o kartu – ir didesnį saugumo bei kontrolės jausmą“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Apie tai, kaip finansinę ir emocinę sveikatą stiprinti mažais, kryptingais ir ilgainiui didesnį stabilumo jausmą kuriančiais žingsniais, bus kalbama ir gegužės 23 d. Vilniuje vyksiančioje „Laimingo jaunimo dienoje“. 14 val. vyks „Walk15“ žygis pėsčiomis „Lengvu žingsniu su „Swedbank“, o nuo 16 val. prie Baltojo tilto veiks „Laimės pieva“ – atvira erdvė su kūrybinėmis dirbtuvėmis, aktyviomis veiklomis ir pokalbiais, kuriuose susijungs emocinės, fizinės ir finansinės sveikatos temos. Čia dalyviai bus kviečiami ne siekti greitų pokyčių, o ieškoti realių kasdienių įpročių, padedančių stiprinti savijautą ir didinti užtikrintumą savo kasdienybėje. 🎶

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.