Finansinė sveikata: ką vertėtų išmokti iki pilnametystės

Užsidirbus savo pinigų ar gavus kišenpinigių tenka spręsti – juos išleisti dabar ir pasidžiaugti mažesniu pirkiniu ar taupyti ir turėti galimybę įsigyti brangesnį trokštamą daiktą. Kokią dalį atidėti taupymui, kiek laiko teks taupyti, kol pavyks sukaupti reikiamą sumą. Gebėjimas taupyti ir atsakingai planuoti išlaidas yra viena iš svarbiausių finansinės sveikatos dalių.

Kas yra finansinė sveikata?

Finansinė sveikata pirmiausia reiškia kelis dalykus: 

• Žinome, kiek pinigų gauname ir kiek išleidžiame
• Savo pirkinius planuojame taip, kad „tilptume“ į turimą pinigų sumą 
• Norėdami brangesnio pirkinio sugebame atsidėti pinigų taupymui
• Turime santaupų, kurios pagelbėtų staiga prireikus šiek tiek papildomų pinigų

Jei mums visuomet trūksta pinigų, nežinome, kur juos išleidžiame, nepavyksta susitaupyti didesniam pirkiniui, nusiperkame daiktą ir vėliau suprantame, kad mums jo visai nereikėjo, tai parodo, kad mums sunkiai sekasi atskirti, ko mums iš tiesų reikia, o ko tiesiog šią akimirką norime. Taip pat jei kyla sunkumų išsikeliant taupymo tikslus, kuriant planą, kaip jų sieksime, ir jo laikytis, vadinasi, mums reikia gerinti savo finansinę sveikatą ir stiprinti finansų valdymo žinias. 

Kam reikalingas asmeninis biudžetas?

Pinigai – ribotas išteklius, todėl turime priimti apgalvotus sprendimus, kur juos norime leisti. Pavyzdžiui, įsigijus mėgstamą saldumyną ar burbulinės arbatos indelį, gali paprasčiausiai nelikti pinigų autobuso bilietui namo iš mokyklos. Todėl tinkamas finansų valdymas pirmiausia apima biudžeto planavimą. 

Biudžetas – tai finansų planas, kuomet įvertinę visas savo pajamas (kišenpinigius, dovanas ar uždarbį), paskirstome jas į tam tikras kategorijas – lėšas taupymui, išlaidas maistui, transportui, pramogoms ar kitiems reikiamiems dalykams.

Savo biudžetą galite susidaryti tiesiog ant popieriaus lapo arba „Excel“ lentelėje, naudoti įvairias išmanias programėles. Mėnesio biudžeto pavyzdį galite rasti čia. Pavyzdyje pateikiamos išlaidų eilutės iliustruoja suaugusiųjų finansinę kasdienybę, o tai padės ne tik suprasti, kaip atrodo biudžeto lentelė, bet ir įvertinti, kokie finansiniai klausimai laukia pradėjus savarankišką gyvenimą.

Kodėl taupyti, jei galima leisti?

Gebėjimas taupyti yra labai svarbi finansinės sveikatos dalis. Dažnai norimi brangesni daiktai viršija biudžeto galimybes. Įsivaizduokime, kad uždirbame 1 tūkst. eurų, o mūsų norimas kompiuteris kainuoja 800 eurų. Tai reiškia, kad būsto nuomai, sąskaitoms už vandenį, dujas, elektrą, maistui ir kitiems pragyvenimui būtiniems dalykams telieka 200 eurų. Turint mintyje, kad vien būsto nuoma gali atsieiti 300–600 eurų, tai reiškia, kad mums įsigijus telefoną ne tik neliktų pinigų pragyvenimui, bet dar ir liktume skolingi.

Štai todėl taupymas yra labai svarbus įgūdis. Norimiems brangesniems daiktams gali nepakakti net kelių mėnesių pajamų. Vadinasi, turime nusimatyti sumą, kurią kas kartą gavus pajamų atidėsime taupymui, ir taip po kelių mėnesių ar ilgesnio laikotarpio galėsime įsigyti norimą daiktą.

Stiprinti taupymo įpročius yra svarbu ne tik tam, kad galėtume įsigyti ką nors brangaus ir malonaus. Gebėjimas taupyti yra būtinas norint užsitikrinti finansinį saugumą. Padėjus savarankišką gyvenimą gali tekti susidurti su situacijomis, kai netikėtai sumažėja pajamos (pavyzdžiui, patyrus traumą ir negalint ilgesnį laiką dirbti) ar padidėja išlaidos (sugenda turimas automobilis ar buitinė technika namuose). Tokiais atvejais gelbsti santaupos, kurios turėtų sudaryti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio sumą. 

Teikti džiaugsmo bei motyvuoti gali ne tik geri mokymosi, sporto, bet ir finansinės sveikatos rezultatai. Įsivaizduokite pasitenkinimą stebėdami, kaip auga jūsų santaupos bei žinodami, kad jas kontroliuojate, o taupymo tikslas – kiekvieną dieną vis arčiau. Metų pradžia yra puikus metas pradėti labiau rūpintis savo finansine sveikata ir išsikelti finansinius tikslus. Kokie bus jūsiškiai?