J. Cvilikienė: mokytojo tikėjimas vaiku ir jo prigimtinėmis galimybėmis leidžia jam skleistis

„Savo mokyklos laikais sutikau nuostabių mokytojų. Mano klasės auklėtojas buvo vienas tokių – skatinantis siekti, domėtis, bet kartu ir labai žmogiškas, paprastas“,  – simbolinę Mokytojo dieną prisimena „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Mokytojo profesiją J. Cvilikienė vadina viena sunkiausių ir atsakingiausių bei tiki, kad visuomenė yra teisingame kelyje suprantant šios profesijos reikšmę.

Vadovaujate „Swedbank“ Finansų institutui, kurio viena iš svarbiausių misijų yra prisidėti prie moksleivių finansinio raštingumo ugdymo ir pagalbos mokytojams edukuoti vaikus apie pinigus. Tuo pačiu ir pati edukuojate vaikus, jaunuolius bei suaugusiuosius. Ar ši diena jums turi išskirtinę reikšmę?

Man ši diena turi didelę reikšmę, nes pagal išsilavinimą esu mokytoja. Tiesa, po studijų baigimo pasukau kitu profesiniu keliu, bet gyvenimas grąžino prie ugdymo misijos. Dabar mano klasė yra susitikimai su vaikais Finansų laboratorijoje, finansinio raštingumo knygos ar didžiausia nuotolinė pamoka „Mokonomika“. 

Prieš keletą metų viename projekte iškilo idėja, kad mokytojo profesija iki 2025 m. turėtų tapti prestižine. Atsisiejant nuo diskusijų, kaip šiai idėjai sekasi virsti realybe, kaip manote, ar pakankamai vertiname ją?

Tai viena sunkiausių ir atsakingiausių profesijų, be jokios abejonės. Po praktikos mokykloje nelikau, nes aiškiai pamačiau, kiek atsidavimo, pasišventimo, išminties reikalauja šis kelias. Kiekvieną dieną šimtai akių žiūri į mokytoją tikėdamiesi išmokti, suprasti, būti palaikyti ir įkvėpti, padrąsinti. 

Manau, mokytojo profesiją dar vertiname nepakankamai, bet esame teisingame, tik labai lėtame kelyje.  

Tyrimai rodo, kad patyręs ir ne tik dalyko, bet ir gyvenime svarbių įgūdžių suteikiantis mokytojas gali lemti netgi finansiškai sėkmingesnę moksleivio ateitį. Ar savo mokyklos laikais sutikote tokį mokytoją?

Taip, savo mokyklos laikais sutikau nuostabių mokytojų. Mano laimei, mano klasės auklėtojas buvo vienas tokių – skatinantis siekti, domėtis, bet kartu ir labai žmogiškas, paprastas. Gaila, bet man teko susidurti ir su kitokiais mokytojais, tokiais, kurie kartojo, kad „nieko iš mūsų nebus“, „fizika ne merginoms“ ir panašius dalykus. Visa laimė, kad jais nepatikėjome.

Kaip apskritai apibrėžtumėte „gyvenimo mokytojo“ sąvoką? Koks jis?

Mano vaikų auklėtojos mane dažnai stebina savo branda, išmintimi, kūrybišku priėjimu, pagarba mūsų vaikams. Manau, mokytojo tikėjimas vaiku ir jo prigimtinėmis galimybėmis, gebėjimas pagarbiai vesti link tikslo yra tai, kas leidžia vaikams skleistis. Tokius mokytojus vėliau prisimename ir vadiname „gyvenimo mokytojais“. 
 
Viena pagrindinių „Finansų instituto“ misijų yra prisidėti prie moksleivių finansinio raštingumo, edukuojate ir apie kitus svarbius praktinius įgūdžius, reikalingus sumaniai asmenybei. Kuo jums svarbi ši veikla?

Aš noriu ir siekiu, kad Lietuvoje užaugtų finansiškai išsilavinusių, saugių žmonių karta. Kadangi didžioji dalis šių žinių perduodamos šeimose, manau, tai padėtų pralaužti užburtą ratą, tad vėlesnės kartos būtų vis finansiškai sumanesnės.  

„Swedbank“ Finansų instituto įkurta Finansų laboratorija jau ketvirtą sezoną kviečia mokytojus ir moksleivių klases išmaniai bei įdomiai susipažinti su finansais. Ką žada šis sezonas?

Vėl plačiai atvėrėme Klaipėdos laboratorijos duris, o Vilniuje, šalia finansinio raštingumo, tvarumo, ekonomikos pagrindų edukacijų, startuojame su programa giliau investavimo subtilybėmis besidomintiems  9–12 klasių moksleiviams. 

Taip pat labai džiugu paminėti, kad žiemą planuojame visus vėl kviesti susijungti į jau trečią, įdomią ir vis kitokią „Mokonomiką“. 

Na, ir pabaigai, ko norėtumėte palinkėti mūsų jaunosios kartos ugdytojams šios Mokytojo dienos proga?

Linkiu rasti laiko sau. Pailsėti, pasikrauti geromis patirtimis ir emocijomis, kad užtektų išminties ir jėgų auginti mūsų vaikus.