Luka Lesauskaitė: ar ateities pilietiškumo pamokos – interneto ir nuomonės formuotojų rankose?

Pilietiškumas – amžinas, bet jo formos nuolat kinta, tad ir pilietiškumo sąvokos apibrėžimas vis plečiasi ir atsinaujina. Svarstydama apie tai, kaip atrodys ateities pilietiškumas, istorikė, laidos „Vardan tos“ vedėja, Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė neatmeta galimybės, kad pilietiškumo pamokų ateityje tiesiog neliks.
 

Pandemijos postūmiai ir pamokos

Pandemija ir karantinas kurį laiką tiesiog nepaliko kito pasirinkimo, kaip tik didžiąją savo laiko dalį praleisti ekranuose: nuo mokslų, bendravimo su draugais, gimtadienių šventimo iki apsipirkimo parduotuvėje, maisto užsakymų, sporto treniruočių ir pan.
 
Luka svarsto, kad nors šiandien jau galime viską daryti gyvai ir susitikti fiziškai, visgi neretai renkamės likti prie ekranų, nes taip patogiau, paprasčiau, vienu metu galima daryti kelis dalykus, o jei lauke šaltas oras, jaukiau sėdėti šiltuose namuose ir žaisti kompiuterinius žaidimus su klasiokais internetu.
 
„Ar tai kuria ryšį su valstybę ir stiprina pilietiškumą? Sakyčiau, iš dalies. Mes pamatėme, jog pastaraisiais metais būtent internete prasideda didžiausios ir ryškiausios pilietinės akcijos. Nuo vienos žinutės socialiniuose tinkluose mes išėjome į protestus prieš karą Ukrainoje, dėl priminimo socialiniuose tinkluose mes aukojame vienai ar kitai organizacijai, pasirašome peticijas prieš bandymus su gyvūnais, galime pažiūrėti filmą apie Lietuvos istoriją, išreikšti savo pilietinę pozicija sukurdami „TikTok“ įrašus kokiu nors svarbiu klausimu“, – vardija Luka.
 
Tuo pačiu ji iškart pabrėžia, kad nepaisant interneto patogumų, pilietiškumo jėga slypi bendruomenėje. Žmonės – socialios būtybės, kurioms reikia kitų, tad, pasak Lukos, norisi tikėti, kad neišsižadėsime organizacijų, būrelių ir visuomeninės veiklos.

Pilietiškumą formuoja ir nuomonės formuotojai

Įprastai žmogaus pilietiškumas, arba, kitaip tariant, ryšys su valstybe, pradedamas formuoti šeimoje, kiek vėliau – ugdymo įstaigose, o tuomet su draugais. Šiais laikais į šią lygtį įrašomi ir socialiniai tinklai bei čia matomi nuomonės formuotojai.
 
„Autoritetai visais laikais buvo ir tebėra svarbūs, tik jie kiekvienai kartai keičiasi. Šiandien autoritetai jaunimui yra nuomonės formuotojai ir turinio kūrėjai socialiniuose tinkluose. Todėl jų įtaka, jų komentarai yra itin svarbūs ir gali būti lemtingi formuojant jauno žmogaus pilietines nuostatas bei vertybes“, – atkreipia dėmesį Luka.
 
Ji pateikia pavyzdį, kad jei didžioji dalis nuomonės formuotojų dalyvaus rinkimuose ir atiduos savo balsus, tikėtina, kad jų pavyzdžiu paseks ir kiti. Todėl Luka pabrėžia, jog svarbu nuomonės formuotojus šviesti ir įtraukti į valstybės gyvenimą, lygiai taip pat ir jie patys turi jausti atsakomybę.

Kaip atrasti pilietiškumą savo naujienų sraute

Tęsdama mintį apie nuomonės formuotojus internete, Luka dalijasi patarimais, kaip peržvelgti ir praturtinti savo socialinių tinklų naujienų srautą, kad jis atneštų daugiau pilietiško turinio.

1. Visų pirma, atkreipkite dėmesį, ką jau dabar sekate socialiniuose tinkluose. Ar tie žmonės neskleidžia netinkamos informacijos, ar nenaudoja patyčių ir smurto kalbos, ar neskleidžia dezinformacijos? Aptikę tokių žmonių savo sraute, verčiau nutraukite jų sekimą.
2. Kitas žingsnis – į savo sekamų paskyrų ratą įtraukite žmones, kurie kalba apie savanorystę, tvarumą, meną, Lietuvą ir pan. Galite pasekti muziejų ar socialinių projektų paskyras.
3. Jei domitės tam tikra tema, naudingos informacijos galite ieškoti socialiniuose tinkluose naudodami raktažodžius, pavyzdžiui „žmogaus teisės“, „klimato kaita“, „lyčių stereotipai“, „savanorystė“ ir pan.

Ar pilietiškumo pamokų neliks?

Kalbant apie pilietiškumo kaitą, Luka svarsto, kad ateityje pilietiškumo pamokų gali ir nelikti: „jų paprasčiausiai nereikės, nes mes suprasime ir žinosime, kad piliečiai yra pati stipriausia jėga, kuri moka, gali ir nori keisti Lietuvą“, – svarsto Luka.
Apie ateities pilietiškumą išsamiau Luka papasakos didžiausioje nuotolinėje pamokoje Lietuvoje „Mokonomika“, kuri įvyks kovo 9 dieną. Nemokamoje žinių šventėje, skirtoje moksleiviams ir mokytojams, skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas pamokas ves daugiau nei 18 mokytojų – inovacijų, tvarumo, finansų bei kitų sričių ekspertų.

Daugiau informacijos apie didžiausią nuotolinę pamoką ir registracija čia.

„Mokonomika“, inicijuojama „Swedbank“, prisideda prie UNICEF ir UNESCO rengiamos „Didžiausios pamokos pasaulyje“, kurios tikslas – kurti inovatyvias švietimo priemones, įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Didžiausios nuotolinės pamokos informacinis rėmėjas – LRT.