Pagalba patyčių atveju | Kaip išklausyti vaiką ir padėti jam jaustis suprastam

Pokalbiui pradėti pasirinkite momentą, kai vaikas yra ramus. Jei prieš tai praktikuosite „Ypatingą laiką dviese“ ir pagrindinius ryšio užmezgimo principus, pokalbį pradėti bus lengviau, nes vaikas jausis gerbiamas, išgirstas ir brangus.

Jei šiuo metu nepavyksta skirti laiko buvimui dviese, suplanuokite atskirą laiką svarbiam pokalbiui apie patyčių situaciją su vaiku. Įrašykite jį į savo ir vaiko kalendorių. Taip parodysite, jog tam, kas vyksta, teikiate ypatingą reikšmę.

Suteikite vaikui laiko išsipasakoti ir išklausykite viską, ką jis gali ir nori apie tai pasakyti. Nepertraukinėkite vaiko, jei jis apsistoja ties detalėmis, kurios jums atrodo nesvarbios. Tai svarbu tam, kad vaikas turėtų galimybę suvokti kas įvyko.

Skatinkite, bet neverskite vaiko kalbėti. Jei vaikas atsisako kalbėti, pabrėžkite, kad būsite prieinami ir pasirengę su juo pasikalbėti kitu metu. Ilgai neatidėliokite! Mažai tikėtina, kad situacija išsispręs savaime. Kartais vaikai nenori tėvams ar globėjams atskleisti savo išgyvenimų, nes nenori jų įskaudinti ar nuvilti. Tokiu atveju kartu apsvarstykite, ar jis galėtų pasikalbėti su kitu suaugusiuoju (tai gali būti giminaitis arba specialistas, pavyzdžiui, mokyklos psichologas).

Užduodami klausimus, sukeliančius nemalonias emocijas, leiskite jiems „pakibti ore“, neužpildykite tylos papildomais klausimais. Leiskite vaikui pagalvoti apie atsakymus ir informaciją, kuria ji(-s) nori su jumis pasidalinti. Kartu užtikrinkite jį, kad esate šalia, domitės ir būsite šalia, kai jis bus pasirengęs apie tai kalbėti.

Prasidėjus pokalbiui neskubėkite iš karto duoti patarimų ar sprendimo variantų. Įsitikinkite, kad gerai suprantate situaciją. Paklauskite: „Ar teisingai supratau, ką man pasakei?“ Kartais gali padėti situacijos „schemos“ nubraižymas ant popieriaus.

Klausimai, kuriuos reikia ir kurių nereikia užduoti

Paklauskite, kaip ši patirtis paveikė vaiką ir kaip jis jaučiasi? Suprantama, kad tai, ką vaikas pasakoja, galime bandyti palyginti su savo pačių patirtimis ar jausmais. Tačiau tai ne visada padeda, nes situacijos ir žmonių reakcijos gali būti labai skirtingos. Priešingai, tai gali priversti vaiką užsisklęsti savyje ar net slėpti nuo mūsų tai, kas vyksta.

Venkite sakyti kažką panašaus į tai:

• Kiekvienas žmogus yra tai patyręs.
• Kodėl tu neatsilyginai tuo pačiu?
• Tai normalu – vaikai taip daro visose mokyklose.
• Nerėkauk, nes būsi dar labiau išvadintas įvairiais žodžiais!
• Kodėl nieko nepasakei anksčiau?
• Susivaldyk ir susitaikyk!
• Nieko nepadarysi, toks gyvenimas. 

Parodykite supratimą ir palaikymą - tai padės sumažinti riziką ir gerokai palengvins vaiko sunkumus. Tai galite padaryti naudodami šias ar panašias frazes:

• Labai svarbu, kad tu man apie tai papasakotum.
• Aš noriu geriau suprasti, kas su tavimi vyksta.
• Aš visada padėsiu tau rasti sprendimą.
• Tu elgiesi teisingai, dalindamasis su manimi savo patirtimi.
• Tu esi man labai svarbus ir man labai rūpi, kas su tavimi vyksta!

Atminkite! Tai, ką sako vaikas, gali emociškai paveikti ir jus. Labai svarbu, kad kalbėdamiesi su vaiku išliktumėte ramūs. Jei tai, kas nutiko, jus labai sukrėtė, apsvarstykite galimybę apie tai pasikalbėti su kitu suaugusiuoju arba specialistu.

„Swedbank“ siekia prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo, todėl gyvybės draudimu savo vaikus apdraudę ar „Saugus vaiko fondas“ draudimo sutartį sudarę tėvai turi galimybę gauti nemokamą pagalbą patyčių atveju.