Pagalba patyčių atveju | Kaip konstruktyviai reaguoti sužinojus, kad vaikas patiria patyčias

Tėvams gali būti labai sunku suprasti vaiko padėtį ir valdyti savo jausmus, kai jis patiria patyčias. Normalu jausti stiprią emocinę reakciją – pykti, išsigąsti ar nusiminti, tačiau svarbu prisiminti, kad impulsyvus reagavimas, pavyzdžiui, piktas skambutis mokyklai arba viešas patyčių kurstytojų gėdijimas socialinėje erdvėje, gali būti ne pats konstruktyviausias būdas. 

Tai gali dar labiau paaštrinti padėtį ir trukdyti rasti sprendimą. Be to, verta pagalvoti, kad mūsų pačių emocinės reakcijos pamoko mūsų vaiką, kaip valdyti savo emocijas.

Tokioje situacijoje gali būti sunku išlikti ramiems ir nuosaikiems, tačiau padėti gali gilus kvėpavimas ir sveikų emocijų suvaldymo mechanizmų atradimas. Labai svarbu sutelkti dėmesį į problemų sprendimą ir pagalbos ieškojimą iš patikimų asmenų, pavyzdžiui, mokytojų ar konsultantų, kad būtų galima veiksmingai spręsti patyčių problemą. Atminkite, kad konstruktyvus požiūris ir teigiamas pavyzdys vaikui gali padėti išspręsti problemą ir užtikrinti jo emocinę gerovę.

Štai keturios strategijos, kaip tėvai gali padėti sau nurimti ir laikytis pragmatiško požiūrio bendraudami su savo vaiku, kai sužino, kad jis patiria patyčias:

1. Padarykite pertrauką: prieš imdamiesi bet kokių veiksmų, pasistenkite nusiraminti ir susikaupti mintyse. Pasitraukite nuo situacijos, net jei tai truks tik kelias minutes. Raskite erdvę, kurioje galėtumėte aiškiai suvokti savo emocijas ir situaciją. Pavyzdys: sužinoję, kad vaikas yra užpultas mokykloje, keletą kartų giliai įkvėpkite ir raskite ramią vietą pasėdėti ir sukaupti mintis prieš imdamiesi tolesnių veiksmų.
2. Praktikuokite dėmesingumą: dėmesingumas gali padėti valdyti emocijas ir likti dabartyje. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą arba sužadinkite pojūčius, kad įsižemintumėte ir sumažintumėte stresą. Tai padės išlikti ramiems ir aiškiau mąstyti. Pavyzdys: atsisėskite, užsimerkite ir lėtai giliai įkvėpkite. Įkvėpdami ir iškvėpdami stebėkite kvėpavimo pojūtį. Taip pat galite įsitraukti į savo pojūčius sutelkdami dėmesį į savo kūną, aplink esančius garsus arba į tai, ką matote.
3. Naudoti rizikos atvaizdavimą: vizualiai pavaizdavę situaciją, susijusią su smurtu, įskaitant kontekstą ir susijusią informaciją, galite pragmatiškai aptarti šią problemą su savo vaiku ar mokykla. Tai gali padėti nustatyti galimą riziką ir parengti veiksmų planą. Pavyzdys: paimkite popieriaus lapą ir nubraižykite paprastą patyčių padėties diagramą, įskaitant susijusius asmenis, vietą, patyčių dažnumą ir bet kokią kitą svarbią informaciją. Naudokite šį vaizdinį pristatymą, kad aptartumėte situaciją su savo vaiku ar mokykla, taip pat kitas potencialias strategijas ar intervencijas.
4. Kreipkitės pagalbos: nedvejodami kreipkitės į asmenį, kuriuo pasitikite. Pokalbis su draugu, šeimos nariu ar specialistu gali padėti apdoroti emocijas ir įgyti vertingų įžvalgų bei patarimų. Svarbu pasirinkti asmenį, galintį suteikti empatišką paramą. Pavyzdys: paskambinkite arba susitikite su patikimu draugu arba šeimos nariu, kad pasidalintumėte savo rūpesčiais ir paprašytumėte jų patarimo. Taip pat galite suplanuoti susitikimą su terapeutu, kad aptartumėte savo mintis ir jausmus saugioje, palankioje aplinkoje.

Nepamirškite: jei būsite pragmatiški ir ieškosite paramos, galėsite veiksmingai spręsti vaiko patyčių mokykloje problemą ir emociškai pasirūpinti savimi.

„Swedbank“ siekia prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo, todėl gyvybės draudimu savo vaikus apdraudę ar „Saugus vaiko fondas“ draudimo sutartį sudarę tėvai turi galimybę gauti nemokamą pagalbą patyčių atveju.