Pagalba patyčių atveju | Kaip sukurti ramią ir saugią aplinką pokalbiui?

Praleisti laiką su žmogumi tai ne tas pats, kas užmegzti ryšį su juo. Galime visą dieną būti tuose pačiuose namuose su savo šeimos nariais, bet nesuartėti.

Užmegzti ryšį įmanoma tada, kai esame sąmoningi ir 100 proc. susitelkę į esamą momentą. Sąmoningas dėmesingumas bendraujant su vaikais padeda mums įsijausti į jų situaciją, būti lankstiems (nes patys sugebame išlikti ramūs), lavinti intuiciją, pastebėti subtilias vaiko elgesio užuominas bei būti emociškai susireguliavusiais, o tai reiškia būti emocijų reguliacijos pavyzdžiu savo vaikams.

Rekomenduojame praktikuoti metodą „Ypatingas laikas dviese“. Vaikas turi būti to laiko „vadas“ ir galėti pasirinkti veiklą, kuria užsiimsite kartu. Šio laiko metu pasistenkite nenurodinėti, neklausinėti ir nemoralizuoti! Kai tai darome, mes perimame bendro žaidimo ar buvimo kartu kontrolę, nes vaikas turi nustoti daryti tai, ką daro, klausytis ir suprasti mūsų pateikiamą informaciją.

Tinkamiausia veikla „Ypatingam laikui dviese“ yra veikla BE nurodymų:

• Mažesniems vaikams: užsiėmimai su kaladėlėmis, kūrybiniai amatai, piešimas, LEGO (bet ne konstravimo rinkiniai), žaidimai smėlio dėžėje ir pan.
• Vyresniems vaikams: pasivaikščiojimai, grožio procedūros (manikiūras / pedikiūras), žaidimai su kamuoliu, maisto gaminimas drauge, kompiuteriniai žaidimai arba mėgstamos muzikos klausymasis.

Ryšiui užmegzti svarbus padrąsinimas, kuris emociškai yra išreiškiamas per šiltą akių kontaktą, teigiamą veido išraišką, žodinius pozityvius patvirtinimus bei draugiškus gestus ir prisilietimus.

Jei „Ypatingas laikas dviese“ taps kassavaitine tradicija, sukursite palankią terpę pozityviems, atviriems pokalbiams.

Atminkite! Svarbu domėtis vaiko gyvenimu ne tik tada, kai pastebite, kad jis jaučiasi prislėgtas, bet ir įprastomis dienomis. Jei norime, kad vaikų atsakymai į mūsų klausimus neapsiribotų vienu žodžiu ar sakiniu, jiems svarbu pajausti, jog jie gali atvirai pasidalinti savo kasdiene patirtimi. Labai svarbu ne tik klausti vaiko apie jo išgyvenimus, bet ir patiems pasakoti apie savo dienos įvykius ir jausmus. Tam gali pasitarnauti struktūruotas pokalbis, užduodant klausimą - „kas gero, blogo ir stebinančio šiandien nutiko?“. Tėvai ar globėjai turėtų ne tik klausti vaiko ir pasyviai klausytis, bet ir aktyviai įsitraukti į pokalbį bei kalbėti apie save. Ši veikla moko ir vaikus, ir suaugusiuosius rasti tinkamus žodžius savo jausmams, mintims išreikšti bei papasakoti savo planus.

Norint stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi labai svarbu nepertraukinėti, nepriekaištauti ir nekritikuoti vaiko ar jaunuolio dėl jo padarytų klaidų ar nesėkmingų situacijų, apie kurias jis jums pasakoja. Emocijų ar išgyvenimų įvardijimas suteikia aiškumo, aiškumas sukuria saugumo jausmą, o saugumas - pasitikėjimą. Tuomet vaikas jums galės papasakoti ne tik apie gerus įvykius ir teigiamas emocijas, bet ir apie nemalonias situacijas, pavyzdžiui, kai susiduria su patyčiomis, nukreiptomis į jį patį ar kitą žmogų jo aplinkoje. Kad ir kokie pavargę būtumėte dienos pabaigoje, raskite laiko bent trumpam pokalbiui su savo vaiku!

„Swedbank“ siekia prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo, todėl gyvybės draudimu savo vaikus apdraudę ar „Saugus vaiko fondas“ draudimo sutartį sudarę tėvai turi galimybę gauti nemokamą pagalbą patyčių atveju.