Patyčias patiria kas ketvirtas Lietuvos moksleivis: specialistė ragina kreiptis pagalbos

Nors rugsėjo pirmoji daugeliui simbolizuoja naują pradžią, kai kuriems mokiniams ji gali sukelti nerimą ir baimę. Patyčios išlieka viena pagrindinių vaikų ir paauglių problemų, su kuria, kaip rodo HBSC 2022 m. tyrimas, susiduria kas ketvirtas Lietuvos moksleivis. „Swedbank“ siekia prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo, todėl banko gyvybės draudimu savo vaikus apdraudę tėvai turi galimybę gauti nemokamą pagalbą patyčių atveju.

Ragina daugiau bendrauti su savo vaiku

Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva atlikto tarptautinio tyrimo apie paauglių gyvenseną ir sveikatą 2021/2022 m. duomenimis, Lietuvos mokyklose patyčių paplitimas – vienas didžiausių tarp visų Europos valstybių. Ši patirtis gali paveikti vaiko ir paauglio emocinę būklę, socialinius santykius, o kartais ir mokymosi rezultatus. Kaip atsakas į matomą problemą, buvo pradėta Baltijos šalis vienijanti iniciatyva – „Mobstop“ projektas. Jo tikslas – padėti šeimai kuo greičiau sustabdyti patyčias, grąžinti vaikui ar paaugliui saugumo jausmą.

Pasak socialinės darbuotojos, TBRI (pasitikėjimu pagrįstų santykių įgyvendinimo) praktikės Aurelijos Bučmytės, patyčios – tai nepageidaujamas, agresyvus bei pasikartojantis elgesys, dažniausiai kylantis tarp panašaus amžiaus vaikų. Jos skiriasi nuo kitų konflikto formų ir pasižymi šiais bruožais: tyčiniu ir sąmoningu noru pakenkti kitam, toks elgesys yra reguliarus bei sistemingas, kai kita pusė nėra pajėgi pasipriešinti.

Pagrindinės patyčių priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, socialiniai skirtumai, fiziniai ar psichologiniai ypatumai, šeimos padėtis, socialiniai tinklai bei visuomenėje susiformavę stereotipai. Jos gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu ar psichologiniu smurtu, žeminimu, užgauliojimu, socialiniu atskyrimu, melagingos informacijos skleidimu ir net patyčiomis internete.

„Pasitaiko atvejų, kai tyčiojamasi dėl išvaizdos ar svorio. Vaikai bendraamžių rate atranda tą, kuris sureaguoja jautriau ir taip suranda sau auką. Galbūt tas vaikas jautresnis, linkęs daugiau mokytis, labiau susikaupęs. Šių savybių gali pakakti, jog jis taptų bendraamžių auka“, – teigia A. Bučmytė.

Anot specialistės, situacija tampa liūdnesnė, kai vaikas pradeda netikėti, kad jam gali kas nors padėti ir, jog apskritai verta apie šią problemą kalbėti su suaugusiu. 

Jeigu vaikas šeimoje gauna palaikymą, jam lengviau tvarkytis su iššūkiais. Todėl labai svarbus tėvų ryšys bei bendravimas su savo vaikais.

„Turėjome atvejį, kai tėvai buvo labai panirę į darbus ir nepastebėjo, kad jų vaikas patiria patyčias. Vaikui buvo sudėtingas laikotarpis, bet jis nesipasakodavo. Tėvai tuo tarpu pastebėjo, kad jis tapo uždaresnis, dirglesnis, tačiau pabandžius klausti, kaip sekasi, jis atsakydavo, kad gerai ir nesileisdavo į gilesnį pokalbį. Vis dėlto radus priėjimą ir pasikalbėjus, vaikas pasidalino, jog mokykloje patiria patyčias ir tėvai galėjo kreiptis pagalbos į specialistus“, – pasakoja A. Bučmytė.

Dažniausiai vyrauja žodinės patyčios

Specialistė pažymi, jog tėvai kreipiasi dėl įvairių priežasčių. Daugiausiai tai nuo patyčių nukentėjusių vaikų tėvai, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, jog pagalbos kreipiasi tėvai, kurių vaikas tyčiojasi ar užgaulioja bendraklasius.

„Kreiptis dėl kovos su patyčiomis paslaugos mane paskatino tai, kad mano sūnus mokykloje elgėsi agresyviai – kažkas jį išprovokavo taip, kad jis metė batą į klasės draugus. Vėliau bendraujant su mokykla sužinojau, kad jis jau kurį laiką patiria patyčias, ir supratau, kad mums reikia papildomos pagalbos.

Iš pradžių jaučiausi labai kalta dėl to, kad šioje greitoje kasdienybėje nepastebėjau, kokia bloga situacija buvo mokykloje. Sūnus man pasakojo apie konfliktus su kitais klasės draugais, bet aš maniau, kad konfliktai ir nesutarimai yra normalus dalykas tarp vaikų. Pasirodo, situacija buvo daug rimtesnė. Mano sūnus jau anksčiau lankėsi pas psichologą ir yra labai komunikabilus, todėl jam buvo lengva užmegzti ryšį su „Mobstop“ specialistu. Tikrai matau, kad per užsiėmimus, kuriuos lankėme šioje tarnyboje, jo elgesys ir situacija mokykloje pagerėjo“, – savo patirtimi dalijasi patyčių paslauga pasinaudojusi mama.

Nors A. Bučmytės teigimu dažniausiai patyčios būna žodinės, tačiau pasitaiko ir fizinio smurto ar kitokio pobūdžio patyčių, pavyzdžiui, bendraklasiai vieną berniuką užrakino spintelėje ir kurį laiką neleido jam iš ten išeiti.

„Taip pat į mus kreipėsi šeima, neseniai grįžusi iš užsienio, ir pradinėse klasėse besimokančiam vaikui buvo šiek tiek sudėtingiau kalbėti lietuviškai. Klasėje jis išgyveno atstūmimą, jam buvo sunkiau pritapti, todėl šeima kreipėsi pagalbos ir ją gavo, – sako specialistė ir pažymi, jog tėvams, kurių vaikai patiria patyčias taip pat reikalingas palaikymas.

Pasak A. Bučmytės, patyrus patyčias, niekada nereikia skubėti keisti mokyklos. „Patyčių atveju pirmiausia tėvams verta bandyti komunikuoti su mokykla, pasikalbėti su klasės auklėtoja, socialine pedagoge ir, žinoma, kreiptis pagalbos į specialistus. Veikdami kartu tikrai galime daug ką nuveikti. Be to, ir pačiam vaikui yra gerai problemą išspręsti ir nepabėgti iškilus sunkumams. Tėvams svarbu palaikyti ryšį su savo vaiku ir visada žinoti, kas dedasi jo aplinkoje bei mokykloje. Žinoma, jeigu yra sudėtingesnė ir užsitęsusi situacija, gali padėti ir aplinkos pakeitimas.“

• Pagalba patyčių atveju, skirta teikti pagalbą šeimoms jų vaikui susidūrus su patyčiomis mokykloje ar už jos ribų, taip pat virtualioje erdvėje. 
• Paslauga galioja, jei vaikai gyvena tame pačiame namų ūkyje. 
• Ji teikiama 6–17 metų vaikams ir skirta ne tik šeimoms, kurių vaikai patiria patyčias, bet ir jas kurstančių vaikų šeimoms, jei tėvai ar globėjai nori kartu išspręsti savo vaikų užgaulaus elgesio problemą.

Pagalbos patyčių atveju paslaugą Lietuvoje teikia fondas „Fonds PLECS“ pasitelkdamas VšĮ „Kultivuoti“ ir fondo atrinktus specialistus, o ja naudotis gali tėvai ar globėjai sudarę gyvybės draudimo sutartį.