Stresas – mokytojo darbo kasdienybė: kaip su juo kovoti

Su stresinėmis situacijomis susiduriame kiekvienas. Jos yra įprasta ir normali gyvenimo dalis. Tačiau didesnis ar dažnai patiriamas stresas gali paveikti mūsų psichinę bei fizinę sveikatą. 

Siekiant kovoti su stresu, svarbu suprasti, kaip jis veikia mūsų sveikatą bei kaip mūsų psichinė ir fizinė sveikata veikia mūsų streso lygį. Be to, būtina atminti, kad streso poveikis mūsų bendrai savijautai labai priklauso nuo mūsų reakcijos į jį.

Psichologinėje literatūroje dažniausiai aptariami keturi streso tipai – ūmus, lėtinis, ūmus epizodinis stresas ir teigiamas stresas, vadinamas eustresu. 

• Ūmus stresas – tai labai trumpalaikis stresas, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek labiau varginantis. Su tokiu stresu dažniausiai susiduriame kasdieniame gyvenime.
• Lėtinis stresas – tai stresas, kuris atrodo nesibaigiantis ir neišvengiamas. Jis gali pasireikšti dėl itin įtempto darbo ar toksiškų santykių. Lėtinis stresas taip pat gali kilti dėl traumuojančių išgyvenimų ir vaikystės traumų.
• Ūmus epizodinis stresas – tai dažnai pasireiškiantis ūmus stresas. Jis gali priversti jaustis taip, tarsi visada būtume spaudžiamas arba viskas visada vyktų ne taip, kaip reikia. 
• Eustresas – žinomas kaip teigiamas streso tipas. Jis siejamas su adrenalino antplūdžiais, nerimastingumu, kurį sukelia kas nors svarbaus, pavyzdžiui, pirmoji diena naujame darbe ar mylimo žmogaus pasiūlymas tekėti.

Kaip atpažinti stresą?

Dirglumas, baimė, nusivylimas, fizinis ir emocinis išsekimas – dažniausi streso veidai. Tačiau jį atpažinti ne visuomet paprasta. Kai kuriuos fizinius ar psichologinius požymius galime palaikyti kokios nors ligos simptomais, tačiau iš tiesų tai gali būti streso padariniai. 

• Psichologiniai streso požymiai: suprastėjęs gebėjimas susikaupti, nerimas, pablogėjusi atmintis, miego sutrikimai, galvos svaigimas.
• Emociniai streso požymiai: pyktis, susierzinimas, nuotaikų kaita, nusivylimas.
• Fiziniai streso požymiai: pakilęs kraujospūdis, svorio kaita (mažėjimas ar augimas), sumažėjęs imuniteto atsparumas ir dažnesni peršalimai, kitokios infekcijos, virškinimo problemos, galvos skausmas, energijos trūkumas, raumenų įtampa.

Kaip su juo kovoti?

Tai, kaip smarkiai mūsų savijautą paveiks stresas, labai priklauso nuo mūsų psichologinės, emocinės sveikatos. Dažnai patys nė nesuvokiame, kokių reakcijų į įvairias situacijas ir elgsenos modelių esme išmokę dėl, pavyzdžiui, trauminių vaikystės patirčių, savo aplinkoje matytų elgsenos modelių. 

Būtent todėl savo aplinkoje galime sutikti labai skirtingai į tą patį stresorių reaguojančių žmonių. Vienam ta pati situacija, rodos, nubėga lyg nuo žąsies vanduo, kitas ima panikuoti savo galvoje kurti blogiausius įmanomus (ar neįmanomus) scenarijus.

Taigi, įveikti stresą galima dvejopai. Pasitaiko situacijų, kuomet geriausias būdas jį įveikti  – pakeisti pačią situaciją. Tačiau kartais geriausia strategija yra pakeisti savo reakciją į situaciją. Jei mumyse itin įsišakniję mums patiems žalingi elgsenos ir reakcijų į stresą modeliai, bene veiksmingiausiai pakeisti reakciją į stresą gali padėti psichoterapija.

Tačiau kasdieniam streso valdymui ir palengvinimui galime pasitelkti kelis dalykus:

1.    Padidinkite fizinį aktyvumą
Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką. Tuo metu sėdimas darbas gali sukelti didesnį stresą, blogą nuotaiką ir miego sutrikimus. Jei šiuo metu esate neaktyvūs, pradėkite nuo lengvos veiklos, pavyzdžiui, vaikščiojimo ar važinėjimo dviračiu. Pasirinkę veiklą, kuri jums patinka, padidinsite tikimybę, kad jos laikysitės ilgą laiką.

2.    Sumažinkite prie ekranų leidžiamą laiką
Išmanieji telefonai, kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai yra neišvengiama daugelio žmonių kasdienio gyvenimo dalis, tačiau per dažnas jų naudojimas siejamas su prastesne psichologine savijauta ir padidėjusiu streso lygiu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Be to, prie ekranų praleidžiamas laikas gali neigiamai paveikti miegą, o tai taip pat gali padidinti streso lygį.

3.    Skirkite laiko sau
Laiko skyrimas sau ir malonioms veikloms gali prisidėti prie streso mažinimo. Tai gali būti ir pačios paprasčiausios malonios veiklos, tokios, kaip:

• Pasivaikščiojimas lauke
• Maudymasis vonioje
• Geros knygos skaitymas
• Masažas
• Užsiėmimas hobiu
• Joga

4.    Sumažinkite suvartojamo kofeino kiekį
Kofeinas yra cheminė medžiaga, esanti kavoje, arbatoje, šokolade ir energetiniuose gėrimuose, kuri stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Vartojant per daug, gali sustiprėti ir sustiprėti nerimo jausmas, suprastėti miegas. Todėl apsvarstykite galimybę sumažinti jo kiekį, kavą pakeisdami žolelių arbata ar kartais rinkdamiesi kavą be kofeino.

5.    Leiskite daugiau laiko gamtoje
Tyrimai rodo, kad laiko praleidimas žaliosiose erdvėse, pavyzdžiui, parkuose ir miškuose, ir buvimas gamtoje padeda valdyti stresą. Žygiai pėsčiomis ir stovyklavimas – puikus būdas praleisti laiką gamtoje. Tačiau jei nemėgstate ilgų žygių ar stovyklavimo gamtoje, savijautą pagerins ir keliolikos minučių pasivaikščiojimas parke ar botanikos sode.

Na, o kad pasivaikščiojimai ar užsiėmimas hobiu teiktų dar daugiau ramybės, kviečiame klausyti muzikinio albumo „Vanduo“, kuris padės įsiklausyti į save ir sukoncentruoti mintis: