Vaikų finansinis raštingumas prasideda nuo tėvų

Moksleiviai, kurie nurodo informaciją apie pinigus gaunantys iš savo tėvų, finansiniais gebėjimais lenkia tuos, kurie apie finansus mokosi kitais būdais – atskleidė PISA 2018 m. duomenys. Todėl su vaikais apie finansus kviečiame kalbėti nuo mažų dienų. Tiems, kurie to dar nepadarė, primename – pradėti niekada nevėlu.

Finansiniame moksleivių ugdyme itin svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Vienas iš geriausių būdų edukacijai – kalbėtis su vaikais, aiškintis, kas jiems įdomu ir visada būti atviriems jų klausimams. Nors augant vaikui finansinės temos sudėtingėja, žiūrėti į tai galite praktiškai – tegul aptariamas ekonomikos temas padiktuoja Jūsų šeimos kasdienybė.

Finansinio raštingumo reikšmė

Finansinio raštingumo ugdymo stoka vaikystėje atsiliepia brandesniame amžiuje, vos pradėjus savarankišką gyvenimą. „Swedbank“ užsakymu 2020-ųjų metų rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad 18–24 metų amžiaus jaunimas dėl finansų jaudinasi labiau nei kitos amžiaus grupės, ir daugumai jų mintys apie pinigus kelia stresą kiekvieną dieną.

Kuo geresnį supratimą apie tai, kaip veikia pinigų pasaulis, vaikai turės nuo mažens, tuo jie geriau tvarkysis su savo finansais ateityje, pavyzdžiui: sėkmingai taupys, laikysis drausmės, atsakingiau skolinsis, anksčiau ims planuoti pensiją bei diversifikuos investicijas. Pradėti ugdyti atžalos finansinį raštingumą galima pasirūpinus pirmąja savo vaiko sąskaita.
 

Kaip mokosi vaikai?

Vaikų mokymasis vyksta trimis stadijomis: pirmiausia vaikai stebi kitus žmones, ypač jų aplinkoje esančius suaugusiuosius. Tuomet vaikai klausinėja, aktyviai domisi ir, galiausiai, ima veikti arba demonstruoja norą daryti tai, ką išmoko stebėdami.

Trečioje stadijoje svarbu, kad vaikas jau turėtų bazinius finansų valdymo įrankius, kuriais jūsų padedamas galėtų praktikuotis, pavyzdžiui: debeto kortelė, mobilioji programėlė, o vyresniems, nuo 14 metų – e. taupyklė ir pan. Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) 2018 m. tyrimo duomenimis, moksleiviai, nurodantys savo tėvus kaip informacijos apie pinigus šaltinį, vidutiniškai 27 taškais lenkia tuos, kurie tėvų kaip šaltinio nenurodo. Vidutiniškai 94 proc. EBPO šalių moksleivių nurodo informaciją apie finansus gaunantys iš tėvų.
 

Vaikus lengviausiai sudominti galima savo pavyzdžiu: pasakojant apie savo šeimos finansus, mokinant kasdienių finansinių operacijų interneto banke, kuo daugiau įtraukiant į planavimą – nuo maisto apsipirkimo iki atostogų. Leisti vaikui būti pilnaverčiu šeimos nariu, kuris gali pasiūlyti idėjas bei jas aptarti. Pristigus idėjų vaikų finansinio raštingumo ugdymui, jų visada galima pasisemti „Swedbank“ atmintinėje.

Be to, gaudamas atsakymus į jam kylančius klausimus, vaikas labiau pasitikės savimi ir galės drąsiau reikšti savo ryžtą bei drąsą. Pastarosios savybės yra itin svarbios suaugusiojo gyvenime, pavyzdžiui, kuriant verslą.

Pradėti niekada ne vėlu

2021 m. bendras suaugusiųjų Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo indeksas siekė 45 balus iš 100 galimų – atskleidė Lietuvos bankų asociacijos duomenys. Nors indeksas ūgtelėjo dviem balais, toks progresas yra per mažas. 

PISA tyrimą atliekančios organizacijos EBPO ekspertai pabrėžia – norint pasiekti geresnių finansinio raštingumo rezultatų, švietimas šia tema reikalingas nuo pat mažumės.

Tačiau jei su savo vaikais apie pinigus nepradėjote kalbėtis dar darželyje, tai nereiškia, kad nebeverta ir jau pavėlavote. Pradėti ugdyti savo atžalos finansinį raštingumą ir teikti teorinių bei praktinių žinių – niekada nevėlu. 

Išlikite kūrybingi

Svarbu prisiminti, kad finansinio raštingumo ugdymas, pirmiausia, turi būti įdomus ir smagus. Todėl stenkitės į šią edukaciją pažiūrėti kūrybiškai.
 

Norint ugdyti finansinį vaikų raštingumą, pradžioje galima padėti atžaloms atskirti tikruosius savo norus nuo poreikių bei išsikelti taupymo tikslą. Jeigu tikslas bus realus ir pasiekiamas, vaiką labiau motyvuos taupyti. Kad pakely tikslas nepasimirštų, pravartu susikurti svajonių žemėlapį, t. y. norimų daiktų / dalykų koliažą ir jį pasikabinti labiausiai matomoje kambario vietoje.

Mažesniems vaikams finansinę edukaciją rekomenduojama įpinti į žaidimus. Su vaikais galite piešti svajonių / ateities pinigus, žaisti parduotuvę, gamintis taupykles iš namie turimų medžiagų.

Vyresniems jau galite suteikti atsakomybės ir leisti suplanuoti savaitės meniu, įtraukti į komunalinių mokesčių mokėjimą. Paskatinti paskaičiuoti, kiek išteklių išnaudojama namie, o jei kitą mėnesį pavyks jų sumažinti ir sutaupyti, tuomet skirtumą padovanoti vaikui. Tai motyvuos ne tik pasidomėti ištekliais, kiek jie kainuoja, bet ir kasdien gyventi tvariau.
  

Kūrybiškumą galite pasitelkti ir ieškodami būdų, kaip greičiau sutaupyti. Kartais galbūt pakaks atsisakyti šokolado ar ledų arba parduoti savo nebenešiojamus drabužius? Paklauskite savo atžalų – nustebsite kiek daug kūrybiškų idėjų šie Jums papasakos.

Taip pat galima mėginti kartu su vaiku paskaičiuoti, kiek laiko prireiks susitaupyti norimam pirkiniui, taupomam iš kišenpinigių ar artimųjų dovanotų pinigų. Visuomet vaiką galima paskatinti kartu tariantis dėl galimybės papildomai užsidirbti. Tačiau nepamirškite – svarbiausia laikytis plano ir neprarasti entuziazmo. 

Ar žinote, kur iškeliauja vaiko kišenpinigiai?
>> Atidarę vaiko sąskaitą žinosite visada