Ar aukso karštinė tapo burbulu?

Aukso karštinė finansų rinkose tęsiasi jau trečius metus. Nuo metų pradžios auksas pabrango net 70 proc. ir paskatino itin didelį mažmeninių investuotojų susidomėjimą. Turto klasė, įprastai naudojama apsidraudimui nuo infliacijos, pradeda labai panašėti į rizikingą spekuliacinį turtą. Kita vertus, svyruojanti dolerio pozicija verčia investuotojus ieškoti kitų užuovėjų.  

Nuo 2023 metų auksas brango net 140 proc. ir buvo tarp pačius geriausius rezultatus rodžiusių investicijų. Tendencija išplito ir į kitus tauriuosius metalus. Vien šiemet sidabras brango beveik 160 proc., platinos kaina – padvigubėjo. Toks staigus kainos augimas natūraliai kelia klausimą, ar tai tvaru?

Kas pučia aukso kainą?

Aukso kaina kilo keliais etapais ir įvairūs veiksniai prisidėjo prie neįtikėtino kainų augimo. Šio kilimo ištakos slypi dar 2022 m., kuomet įšaldžius Rusijos tarptautinius rezervus doleriais ir eurais, Kinija ir kitos globalių pietų valstybės pradėjo galvoti apie rezervų diversifikaciją. Kadangi auksas yra viena iš nedaugelio turto klasių, kurią dėl jos fiziškumo sunku sankcionuoti, centriniai bankai pradėjo aktyviai supirkinėti auksą. Iš pradžių, tai turėjo minimalų poveikį kainoms, tačiau pradėjus mažėti palūkanoms, auksas tapo vis patrauklesniu tiek tarp institucinių, tiek tarp mažmeninių investuotojų. Didėjanti paklausa iš įvairių tipų investuotojų nuosekliai augino aukso kainą.

Šiemet sumaišties įvedė ir chaotiška JAV prekybos politika, atakos prieš Federalinio rezervo nepriklausomumą ir stipriai susvyravęs pasitikėjimas JAV doleriu. Auksą investuotojai pirko norėdami apsisaugoti nuo rizikos, kad JAV ekonominė politika ves prie augančios ir nekontroliuojamos infliacijos bei valiutos nuvertėjimo (debasement trade, valiutos atskiedimas – aliuzija į seną praktiką pakeisti tauriuosius metalus monetose pigesniais, taip sumažinant pinigų vertę). Stebint tokį kainų augimą, į traukinį įšoko ir mažmeniniai investuotojai, papildoma spekuliacinė paklausa užaštrino kainų augimą antroje metų pusėje. Visi šie faktoriai – mažėjančios palūkanos, krentantis doleris, rezervų diversifikacija bei nerami politinė aplinka pakėlė aukso kainą net iki ~4450 dolerių už Trojos unciją.

Kas gali pakeisti tendencijas?

Istorija rodo, kad po tokio svaiginančio augimo ateina korekcijos laikotarpis. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS – Bank of International Settlements) nurodo, kad šiemet taurieji metalai įžengė į „sprogstamo“ augimo fazę. Po tokio periodo, ilgojo laikotarpio grąžą būna menka. Savo analizėje bankas nurodo, kad yra ir daugiau burbulo požymių, pvz., itin išaugę mažmeninių investuotojų srautai.  Kita vertus, net teisingai identifikavus burbulo tendenciją neįmanoma iš anksto pasakyti kiek ji tęsis. Bet yra keletas faktorių, kurie galėtų pakirsti pasitikėjimą auksu ir kitais metalais:

• Centriniai bankai galėtų nuspręsti, jog kaina jau yra per aušta ir pristabdyti ateities įsigijimus
• Auksas, o ypač sidabras ir platina, yra plačiai naudojami ir pramonėje bei juvelyrikoje. Reali paklausa šiems metalams gali mažėti, dėl per aukštų kainų.
• Paradoksalu, bet jei sugrįžtų infliacija ir centriniai bankai vėl pradėtų didinti palūkanas, tauriųjų metalų kainos sureaguotų neigiamai.
• Geopolitinės situacijos normalizacija sumažintų norą draustis nuo ekstremalių rizikų ir sumažintų aukso paklausą.
• Atėję „karšti“ spekuliaciniai pinigai gali greitai iš rinkos pabėgti. Nuotaikų pasikeitimas gali greitai apgręžti kainos kryptį. Tą matėme spalio korekcijos metu, auksui per porą savaičių atpigus 10 proc.

Sidabro kainų šuoliai šių metų pabaigoje buvo itin aukšti. Nors fundamentaliai sidabro brangimui priežasčių tikrai buvo – auganti saulės energijos paklausa didina sidabro paklausa pasaulyje, tačiau gruodžio mėnesio 30 proc. kainų šuolis primena spekuliacinę maniją, kurioje labai lengva nudegti. Rinka šiuo metu itin permaininga, gruodžio 29 d. ryte sidabro kainos per kelias valandas atpigo nuo 84 ik 74 dolerių už Trojos unciją.

Nauja realybė?

Nepaisant svaiginančio aukso kilimo, yra ir svarių argumentų, kodėl aukso kainos gali likti aukštumose. Auksui tenkanti globali turto dalis nėra didelė, įvairūs įverčiai rodo, kad auksui tenka tik 1-5 proc. pasaulio investicinių portfelių. Auksas yra santykinai nedidelė ir mažiau likvidi turto klasė. Pasaulinių akcijų ir obligacijų rinkų vertė kartu sudėjus viršija 250 trilijonų dolerių, viso per istoriją iškasto aukso vertė yra apie 10 kartų mažesnė. Be to, realiai prekiaujama tik nedidelė jo dalimi – daug aukso sunaudota juvelyrikoje, pramonėje ar yra užrakinta centrinių bankų saugyklose, tad net globaliu mastu gana nedideli paklausos pokyčiai gali ženkliai paveikti aukso kainą. Jei investuotojai ir toliau norės plačiau diversifikuoti portfelius ir ieškos saugumo nuo ekstremalių rizikų pirkdami auksą ar kitus tauriuosius metalus, jų kaina dar turi potencialo augti.

Tačiau toks staigus tauriųjų metalų brangimas didina riziką, kad matysime ir ryškių kainų kritimų. Auksas šiemet tapo ne tik apsidraudimo, bet ir spekuliacijos turto klase. Panašiai auksas brango 1978-1980 m., bet po to sekė ryškus kritimas ir kainos rekordą pavyko sumušti jau tik 2007m. Kita vertus, centrinių bankų noras diversifikuoti rezervus ir investuotojų siekis draustis nuo infliacijos ir politinių rizikų dar gali stiprėti, tad aukso rinka ir kitais metais liks dėmesio centre.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją.