Ką kraujuojančios puslaidininkių akcijos sako apie DI ateitį?

Iš pirmo žvilgsnio akcijų rinkose – atostogų nuotaikos: pagrindiniai indeksai jau kelias savaites beveik nejuda. Tačiau po šia tariama ramybe iš tiesų vyksta reikšmingi pokyčiai – pirmąjį metų pusmetį dominavusių atminties lustų gamintojų akcijos smunka, o investuotojai vis dažniau kelia klausimą, ar dirbtinio intelekto investicijų bumas nepradeda slopti. Tad kas pasikeitė ir ko iš DI rinkos tikėtis toliau?

Metų sandūroje išryškėjo naujas dirbtinio intelekto plėtros „butelio kakliukas“. Treniravimui skirtų procesorių modelių trūkumas atlėgo, tačiau sparčiai augant DI naudojimui smarkiai išaugo įvairių tipų atminties lustų poreikis. Pastarieji būtini ne tik modelių veikimui, bet ir sparčiai augančių rezultatų saugojimui.

Pakilimas ir krytis

Iki šiol atminties lustų verslas buvo laikomas gana nuobodžiu, ciklišku ir itin konkurencingu sektoriumi. Įmonių maržos bei vertinimai buvo santykinai žemi, nes gamintojai neturėjo ryškaus konkurencinio pranašumo – vartotojui iš esmės nesvarbu, kieno pagaminta atminties mikroschema yra jo kompiuteryje ar telefone.

Tačiau sparčiai statant duomenų centrus paaiškėjo, kad esami atminties lustų gamybos pajėgumai yra nepakankami. Atminties kainos per trumpą laiką išaugo 6–10 kartų, produkcija buvo išparduota metams į priekį, o pelno maržos šovė link 70 proc.

Tokios sąlygos atminties lustų gamintojų akcijas pavertė vienomis pagrindinių rinkos augimo variklių. „Micron Technology“, „SK Hynix“, „SanDisk“ ir „Samsung Electronics“ akcijos per pirmąjį metų pusmetį pabrango 3–10 kartų. Įmonės skelbė rekordinius pelnus, o pagal tradicinius vertės rodiklius net atrodė pigios, nes jų rezultatai augo ne procentais, o kartais per metus.

Didžiąją dalį technologijų milžinių investicijų į DI infrastruktūrą tiesiogiai pajuto lustų gamintojai. Pietų Korėjos rinka, kurioje dominuoja šie elektronikos sektoriaus vardai, tapo viena sparčiausiai augusių pasaulyje – per šešis mėnesius ji padvigubėjo, o piko metu „Micron“ tapo aštunta didžiausia bendrove JAV. Faktiškai, dėl masyvių investicijų, didžioji dalis technologijų milžinių pelno buvo perkelta lustų gamintojams.

Tačiau stebuklas ilgai netruko. Investuotojai pradėjo kritiškiau vertinti milžiniškas išlaidas duomenų centrams, sulėtėjo atminties kainų augimas, o DI modelių kūrėjai ieškojo būdų efektyviau naudoti atmintį. Be to, matydami itin pelningą rinkos nišą, gamintojai pradėjo agresyviai didinti pajėgumus, o Kinija paskelbė apie spartesnę atminties lustų gamybos plėtrą.

Rinkoje atsirado baimė, kad dabartinis deficitas gali greitai virsti pertekliumi. Lustų gamintojų indeksas nuo piko smuko apie 30 proc., tokie rinkos lyderiai kaip „SK Hynix“ ar „Sandisk“ krito net 40–60 proc. Pietų Korėjos rinka per maždaug 40 dienų prarado apie 40 proc. vertės – tai spartesnis kritimas nei per 2008 metų krizę.

Rinkos reakcija, matant vis dar rekordinius pelnus, gali atrodyti perdėta. Tačiau ciklinėse industrijose svarbiausias ne pats pelno lygis, o momentas, kai pelnų augimas pradeda lėtėti. Šiuo atveju rinka tiesiog tikėjosi, kad itin palankus laikotarpis tęsis ilgiau.

DI vystymo paradoksas

Nors dabartinis išsipardavimas itin skausmingas, jis tikrai nėra pirmas ir yra pilnas paradoksų. Jo intensyvumą lėmė ne tik fundamentai, bet ir techninės priežastys. Pietų Korėjos mažmeniniai investuotojai itin mėgsta investuoti skolintais pinigais ir kitaip pavojingai spekuliuoti – tai suteikė papildomo pagreičio kilimo metu, tačiau lygiai taip sustiprina ir rinkos kritimą. Tokiose situacijose skausmingi svyravimai galimi net ir nesikeičiant įmonių perspektyvoms.

Kita vertus, keičiasi ir pats sektorius. Pasirodė ne vienas atviro kodo kiniškas DI modelis, kuris nedaug atsilieka nuo pirmaujančių „OpenAI“ ar „Anthropic“ modelių. Viena vertus, tai gali paspartinti ginklavimosi lenktynes DI srityje tarp Kinijos ir JAV bei pareikalauti dar daugiau investicijų – tokia situacija būtų ir toliau palanki atminties bei kitos infrastruktūros gamintojams. Kita vertus, arši konkurencija tarp modelių kūrėjų reikštų žemesnes DI kainas vartotojams ir dar prastesnį investicijų atsiperkamumą pažangiausių modelių kūrėjams.

Pagal dabartines tendencijas atrodo, kad turėsime daugiau ir pigesnio dirbtinio intelekto, tad didžiausią vertę turėtų susirinkti DI naudotojai. DI panašu komodifikuojasi – tampa žaliava. Tai reikštų tiek didesnį atminties lustų poreikį, tiek sparčiai augančią pasiūlą. Šio sektoriaus maržos neišvengiamai trauksis ir eksponentinio pelnų augimo nebebus, tačiau struktūriškai aukštesnė atminties paklausa vis tiek reiškia geresnes šio sektoriaus perspektyvas nei prieš keletą metų.

Kur suks dirbtinio intelekto bumas?

DI sektoriaus tendencijos keičiasi itin greitai: nuolat kyla klausimų, ar tai nėra burbulas, atsiranda nauji rinkos lyderiai ir nauji plėtros ribojimai.

Yra daug požymių, kad šis investicijų ciklas jau yra brandus ir nebegalės augti taip pat greitai. Papildomos investicijos finansuojamos skola, technologijų milžinių pajamų nebeužtenka. Šią skolą obligacijų rinka pradėjo vertinti įtariai – obligacijų pajamingumai kyla, kai bendros skolinimosi sąlygos išlieka palankios, o draudimas nuo nemokumo (angl. credit default swaps) pradėjo sparčiai brangti.

Pinigų politika čia gali suvaidinti esminį vaidmenį. Tokio masto investicijų ciklai dažniausiai baigiasi, kai staiga padidėja palūkanos. Šiuo metu rinka tikisi švelnaus palūkanų didėjimo JAV, bet jei naujasis FED vadovas nesuvaldys infliacijos ir palūkanos per trumpą laiką padidės 1–2 proc., tai sustabdytų ar bent ženkliai sulėtintų investicijas į duomenų centrus.

Investuotojai itin akylai stebi didžiųjų technologijų bendrovių investicinius planus. Kol kas jie toliau auga, tačiau rinka vis kritiškiau vertina sparčiai didėjančias išlaidas. „Nuostabiojo septyneto“ akcijos nuo metų pradžios smuko beveik 5 proc. ir tikrai nebėra tokios rinkos numylėtinės kaip anksčiau.

Jei investicijos ir toliau sparčiai augs, tai reikš toliau augančius pelnus atminties lustų ir kitos duomenų centrų infrastruktūros gamintojams. Tačiau įmonėms nusprendus, kad šios investicijos nepasiteisina, puslaidininkių gamintojų lauktų skaudus išsipardavimas.

Vis dėlto viskas dar tikrai nėra aišku. „Microsoft“ rezultatai rodo, kad debesijos pajamos auga itin sparčiai, o modelių kūrėjai ieško būdų, kaip monetizuoti DI naudojimą. Kol kas bent dalis hyperscalerių sugeba gauti teigiamą grąžą, o ne tiesiog degina pinigus.

Išvengus didesnių pinigų politikos sukrėtimų, investicijų ciklas, nors ir lėtėjančiu tempu, gali tęstis. Tačiau kuo ilgiau jis tęsis, tuo skaudesnė korekcija gali būti ateityje.

Liepos 30-31 d. prekybos sesijų metu nemaža dalis atminties akcijų kilo 10–20 proc., Korėjos rinka kilo 17 proc. per vieną dieną, rinkos volatilumas yra didelis, o nuotaikos šio sektoriaus atžvilgiu yra itin nepastovios.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją