Aktyvumas Baltijos akcijų biržose stabilizavosi

Baltijos šalių biržų apyvarta po pusantrų metų užsitęsusio kritimo pradėjo stabilizuotis. Jei pasaulio rinkose neįvyks reikšmingų sukrėtimų, aktyvumas Baltijos šalių biržose turėtų nebesitraukti antroje šių metų pusėje. „Swedbank“ investicinės bankininkystės specialistai pastebi, kad spartesniam apyvartų augimui reikalingi nauji reikšmingo dydžio akcijų platinimai.

„Nors metų pradžia Baltijos biržose prasidėjo pozityviai, o Baltijos akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ per pirmą ketvirtį ūgtelėjo 6 proc., antrame ketvirtyje investuotojų entuziazmas išsikvėpė ir jo pokytis sudarė tik 0,2 proc. Be to, toliau traukėsi Baltijos šalių biržų apyvarta, nors jau galima įžvelgti ir tam tikrų stabilizacijos ženklų – birželis tapo pirmuoju mėnesiu nuo 2022 m. pradžios, kai akcijų apyvartos nebemažėjo“, – komentuoja Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.

Pasak V. Lapės, aktyvumui padidinti labiausiai praverstų nauji vieši akcijų siūlymai ar antriniai akcijų platinimai, kurių apimtis šįmet taip pat yra sumenkusi. Pavyzdžiui, per pirmą šių metų pusmetį surengti 3 pirminiai ir antriniai akcijų platinimai, per kuriuos pritraukta apie 8 mln. eurų. IPO vykdęs estų startuolis „Grab2Go“ pritraukė vos 0,3 mln. eurų ir apie 4 kartus atsiliko nuo lūkesčių. Didesnes sumas pavyko pritraukti į biržas jau įtrauktoms bendrovėms latvių „DelfinGroup“ (6 mln. eurų) ir estų „Saunum“ (1 mln. eurų). Palyginimui, per pirmą 2022 m. pusmetį vykdytų akcijų platinimų metu Baltijos biržose pritraukta apie 53 mln. eurų.

Atsparioji Talino birža

Per 2023 m. balandžio-birželio mėn. bendra apyvarta „Nasdaq Baltic“ biržose sudarė 122 mln. eurų ir buvo apie 16 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Talino birža išlieka lydere, o labiau nei kitose dvejose Baltijos šalyse išvystyta vietos kapitalo rinka jai padeda sušvelninti likvidumo nuosmukį ir toliau išlaikyti dominuojančios biržos Baltijos šalyse poziciją“, – pastebi V. Lapė.

Talino biržos akcijų prekybos apyvarta antrąjį ketvirtį traukėsi 11 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir siekė apie 80 mln. eurų, kas sudarė apie du trečdalius bendros „Nasdaq Baltic“ apyvartos.

Tendencijos Vilniaus biržoje buvo prastesnės. Palyginamuoju laikotarpiu prekybos aktyvumas čia sumažėjo 29 proc. iki 38 mln. eurų, o bendra Vilniaus biržos apyvartos dalis sumažėjo iki 31 proc.

Tuo metu Rygos birža išsiskyrė aktyvumo šuoliu – joje apyvarta palyginamuoju laikotarpiu padidėjo apie 2 kartus iki 4 mln. eurų. Tiesa, kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, ši birža sudaro tik apie 3 proc. visos Baltijos biržų apyvartos, todėl čia didesniam pokyčiui užfiksuoti užtenka santykinai nedidelės absoliučios apyvartos.

Planai pagerinti Rygos biržos perspektyvas

Latvijos vyriausybė šįmet pristatė planą dėl vietos kapitalo rinkos vystymo – ateityje numatoma surengti valstybės ir savivaldybių įmonių pirminius viešus akcijų siūlymus (IPO).

Tarp įmonių, kurių akcijos galėtų būti įtrauktos į Rygos biržą, paminėtos oro linijos „Airbaltic“, dujų perdavimo tinklo operatorė „Conexus Baltic Grid“, vėjo parkų plėtotoja „Latvijas veja parki“, Rygos miesto vandens tiekimo ir viešojo transporto įmonės.

„Vargu ar šie akcijų platinimai bus įgyvendinti artimiausioje ateityje, bet jei latviams pavyks šiuos planus paversti realybe, naujų didelių įmonių atėjimas neabejotinai taptų reikšmingu postūmiu Rygos biržai bei padidintų bendrą Baltijos šalių biržų apyvartos lygį“, – teigia V. Lapė.

Pokyčiai aktyviausiai prekiautų akcijų penketuke

Aktyviausiai prekiaujamų Baltijos akcijų penketuke atsirado naujas narys – Estijos keltų operatorius „Tallink“, atsidūręs ketvirtoje vietoje, iš penketuko išstūmė iki tol jame ilgai buvusį estų banką „Coop“.

Per antrą 2023 m. ketvirtį „Tallink“ akcijų apyvarta pašoko apie 2,5 karto, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o bendrovė tapo 4-ąja aktyviausiai prekiaujama „Nasdaq Baltic“ akcija. Per pirmą šių metų ketvirtį „Tallink“ paskelbė uždirbusi 27 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), kai prieš metus buvo patyrusi 11 mln. eurų nuostolio.

Pirmos iš dviejų penketuke esančios lietuviškos bendrovės „Ignitis grupė“ akcijos taip pat užfiksavo nedidelį apyvartos šuolį – prekyba jomis palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 5 proc., bendrovės akcijos pagal prekybos apimtis atsidūrė 3-ioje vietoje. Gegužės mėn. „Ignitis“ pranešė, kad bendrovės koreguotas grynasis pelnas per pirmą 2023 m. ketvirtį, nepaisant sumažėjusių elektros kainų, ūgtelėjo beveik 2 kartus.

Tuo metu kitų trijų bendrovių akcijos iš TOP5 sąrašo išsiskyrė mažėjusia apyvarta: „Enefit Green“ akcijų apyvarta susitraukė penktadaliu, nors jos išlaikė aktyviausiai prekiaujamos akcijos Baltijos šalių biržose poziciją. Estų bankas LHV išliko antroje vietoje, jo akcijų apyvarta traukėsi 27 proc., o paskutinėje penketuko vietoje atsidūrė Šiaulių bankas, kurio akcijų apyvarta sumažėjo apie 50 proc. Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, nors abu minėti bankai paskelbė apie gerokai padidėjusį pelną per pirmą metų ketvirtį, tai nepadėjo pritraukti didesnio investuotojų susidomėjimo.

Investuotojai nusigręžia nuo vietos startuolių

Tarp stambesnių Baltijos biržos bendrovių, kurių rinkos kapitalizacija siekia bent 50 mln. eurų, didžiausią teigiamą akcijų pokytį užfiksavo Latvijos dujų bendrovė „Latvijas Gaze“. Jos akcijos kaina per antrą metų ketvirtį pašoko 23 proc. Tokį šuolį lėmė bendrovės planai išmokėti 1,45 eurų vienai akcijai tenkančius dividendus ir papildomą 1,3 euro išmoką dėl kapitalo mažinimo. Bendra išmoka sudarė apie 30 proc. nuo akcijos kainos prieš naujienos paskelbimą.

Kaip pastebi V. Lapė, nė vienos kitos didesnės bendrovės akcijų kaina per antrą ketvirtį nepaaugo daugiau nei 5 proc., ką atspindi ir menkas Baltijos šalių akcijų indekso pokytis. Be minėtos latvių bendrovės, didesniu teigiamu kainos pokyčiu per palyginamąjį laikotarpį išsiskyrė „Grigeo“ (+4 proc.), „Apranga“ (+4 proc.) ir „Tallink“ (+3 proc.). Beje, nuo metų pradžios „Grigeo“ akcijų kaina yra pakilusi 27 proc., tai didžiausią teigiamą pokytį šįmet užfiksavusi stambesnė Baltijos biržų bendrovė.

Akcijų kainų sumažėjimas fiksuotas tarp žemės ūkio bendrovių, toliau tęsiasi Estijos startuolių korekcija. „Auga“ ir „Linas Agro“ akcijų kaina per antrą ketvirtį pasikoregavo atitinkamai 15 proc. ir 14 proc., tam įtakos turėjo prastesni nei tikėtasi jų veiklos rezultatai.

Tokių alternatyvioje „First North“ biržoje listinguotų estų startuolių kaip „Clevon“, „Robus“, „Punktid Technologies“, „Hagen Bikes“ ir „Elmo Rent“ akcijų kainos minimu laikotarpiu susitraukė nuo 18 iki 27 proc. „Tokių jaunų įmonių, kurioms reikia reguliarių kapitalo papildymų dėl neigiamų pinigų srautų, perspektyvos atrodo miglotos toliau vyraujant aukštoms palūkanų normoms bei  kapitalo kainai“, – teigia „Swedbank“ atstovas.