Eksperto komentaras

Investuotojai neapsisprendžia dėl tolesnės rinkų krypties

Investuotojai neapsisprendžia dėl tolesnės rinkų krypties
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Investavimo srities produktų vadovė
2021-04-01
 


Nors antroje kovo pusėje rinkos atsitraukė nuo aukštumų, balandį „S&P 500“ vertė pirmą kartą perkopė 4 000 punktų ribą.. Investuotojus neramina didėjantis JAV vertybinių popierių pajamingumas ir infliacijos lūkesčiai, nors JAV ir Europos centriniai bankai žada toliau laikytis skatinančios politikos. Europos automobilių milžinė „Volkswagen“ nusitaikė iš pirmaujančios pozicijos išstumti „Teslą“ ir iš karto pritraukė investuotojų susidomėjimą.

FED vėl teko raminti investuotojus

Kovo viduryje investuotojai nekantriai laukė FED susitikimo rezultatų, po kurio jo vadovas Jerome‘as Powellas patikino, kad centrinis bankas ketina toliau laikytis skatinančios pinigų politikos. FED patvirtino, kad bazinės palūkanų normos nesiruošiama didinti iki 2023 m., o bet koks infliacijos lygio padidėjimas artimiausiu metu būtų trumpalaikis. FED ir toliau ketina išlaikyti dabartinį obligacijų pirkimo tempą.

Tuo metu naujausi JAV ekonominiai rodikliai buvo kiek prastesni, nei tikėtasi. Pramonės sektoriaus gamyba vasarį sumažėjo 2,3 proc., o namų statytojų nuotaikos indeksas nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius 7 mėnesius. 

Vasarį esamo nekilnojamojo turto pardavimai sumažėjo 6,6 proc., tai yra, maždaug dvigubai labiau, nei buvo tikėtasi. Naujų namų pardavimų apimtys susitraukė 18,2 proc. arba beveik trigubai labiau, negu buvo prognozuota.

JAV infliacijos lygis – žemiau tikslinės ribos

Infliacijos duomenys, kurie pastaruoju metu labiausiai kelia susirūpinimą investuotojams, siurprizų nepateikė. Pagrindinis asmeninių vartojimo išlaidų, neatsižvelgiant į energijos ir maisto produktus, indeksas vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 1,4 proc. 

Šis rodiklis išlieka vis dar gerokai žemiau 2 proc. tikslo, kurį yra iškėlęs FED. Kovo pabaigoje tiek FED pirmininkas J. Powellas, tiek iždo sekretorė Janet Yellen Kongresui patvirtino, kad šiuo metu nemato didelio ekonomikos perkaitimo pavojaus.

JAV dolerio vertė pastaruoju metu svyravo, bet išlaikė stiprėjimo tendenciją. Turint omenyje, kad BVP augimas šįmet gali siekti 6-8 proc., spartėja vakcinacijos nuo COVID-19 tempas bei laisvinami karantino ribojimai, „Swedbank“ analitikai tikisi, kad trumpuoju laikotarpiu EUR/USD valiutų pora palaikymo gali sulaukti ties 1,16-1,17 lygio riba.

Susvyravusios rinkos ir „GameStop“ rezultatai

Nors pagrindiniai akcijų rinkos indeksai mėnesio viduryje dar siekė rekordines aukštumas, tačiau obligacijų pajamingumams pasiekus aukščiausią lygį per daugiau nei metus, rinkos ir vėl susvyravo. Nerimas dėl infliacijos išliko dominuojančia jėga, lemiančia investuotojų nuotaikas. Tačiau balandžio 1 d. indekso „S&P 500“ vertė pirmą kartą perkopė 4 000 punktų ribą, vedama technologijų sektoriaus ir vertės (angl. value) akcijų, investuotojams įvertinus naujai pristatytą prezidento Joe Bideno 2,25 trln. USD išlaidų infrastruktūrai planą.

Nuo metų pradžios investuotojų dėmesio centre buvusi kompanija „GameStop“ paskelbė trijų mėnesių (2020 m. lapkričio–sausio) finansinius rezultatus, kurie prasilenkė su analitikų prognozėmis. „GameStop“ ketvirčio pardavimai siekė 2,1 mlrd. JAV dol. Jie buvo 3 proc. mažesni nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ir šiek tiek mažesni, nei tikėjosi analitikai (2,2 mlrd. JAV dolerių). 

Per 2020 m. „GameStop“ grynasis nuostolis viršijo 215 mln. JAV dolerių. Tačiau šios žaidimų mažmenininkės e. prekybos pardavimai padidėjo 175 proc. ir sudarė 34 proc. visų bendrovės grynųjų pajamų per finansinį ketvirtį. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu elektroninė prekyba sudarė tik 12 proc. visų pardavimų.

Išaugęs verslo aktyvumas Europoje ir nauji apribojimai

Kovą netikėtai išaugo euro zonos verslo aktyvumas – paslaugų ir gamybos sektoriaus pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) pakilo nuo 48,8 iki 52,5. Tai aukščiausias lygis nuo 2018 m. pabaigos, rodantis sektoriaus plėtrą. Apskritai Europoje gamybos sektoriaus veikla išsiplėtė labiausiai per pastaruosius 23 metus kompensuodama susitraukimą paslaugų sektoriuje.

Tiesa, nerimą toliau kėlė atsinaujinęs COVID-19 plitimas kai kuriose šalyse ir vėl platesniu mastu pradėti taikyti ribojimai. 

Karantino apribojimus išplėtė Prancūzija, kur jie apima trečdalį šalies, nors ir yra laisvesni negu anksčiau, nes leidžiama dirbti daugeliui prekybos vietų. Belgija pranešė, kad dar mėnesį nedirbs mokyklos, nebūtinų prekių parduotuvės ir kirpyklos. Vokietijos vyriausybė pratęsė ribojimus iki balandžio vidurio, tačiau po verslo, politikų ir visuomenės reakcijos buvo priversta atsisakyti planų per Velykų atostogas riboti žmonių judėjimą.

„Volkswagen“ ambicijos aplenkti „Tesla“

Europos akcijų rinkos nuo kovo vidurio svyravo, išliekant susirūpinimui dėl augančio COVID-19 susirgimų skaičiaus bei lėtų vakcinavimo tempų, kurie atitolina ribojimų panaikinimą. Pastebima, kad pigesnės, ciklinio sektoriaus įmonių akcijos įgauna augimo pagreitį, o „STOXX 600“ indekso vertė yra vos apie 1 proc. žemiau nei rekordinis lygis, pasiektas 2020 m. vasarį.

Vokietijos automobilių gamintojos „Volkswagen AG“ akcijos šoktelėjo į viršų įmonei pristačius ambicingus planus aplenkti „Teslą“, kaip pasaulinį elektromobilių lyderį. Vokietijos gamintojas planuoja standartizuoti pagrindines technologijas visoje grupėje, iki šio dešimtmečio pabaigos Europoje pastatyti šešias akumuliatorių gamyklas bei įrengti 18 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių visoje Europoje iki 2025 m. 

Įmonė tikisi, kad iki 2030 m. elektromobiliai sudarys daugiau kaip 70 proc. visų parduotų automobilių Europoje ir daugiau nei 50 proc. visų parduodamų automobilių Kinijoje ir JAV. Į šias naujienas dėmesį atkreipė ir mažmeniniai investuotojai – apie „Volkswagen AG“ akcijas aktyviai diskutuojama „Reddit“ ir kituose socialinės žiniasklaidos forumuose, o įmonės akcijų kaina per kovo mėnesį brango apie 36 proc.

2020 m. ketvirtąjį ketvirtį „Volkswagen“ pardavė daugiau elektromobilių (191 tūkst.) nei „Tesla“ (183 tūkst.). Nepaisant to, „Tesla“ praėjusiais metais užėmė 23 proc. pasaulinės elektromobilių rinkos, kai „Volkswagen“ dalis sudarė 11 proc.

Jungtinės Karalystės gyventojų santaupų potencialas

Jungtinės Karalystės centrinis bankas paliko bazinę palūkanų normą žemiausiame lygyje ties 0,1 proc. riba ir tęsė esamą obligacijų pirkimo programą. Vyriausiojo centrinio banko ekonomisto nuomone, jei gyventojai pradėtų leisti bent dalį santaupų, sukauptų pandemijos metu, šalies ekonomikos atsigavimas gerokai paspartėtų. Skaičiuojama, kad namuose leisdami laiką Jungtinės Karalystės gyventojai sutaupė apie 150 mlrd. svarų.

Nuo kovo vidurio euro atžvilgiu svaro vertė silpnėjo, siekdama 0,8646 lygio ribą. Tačiau susirūpinimas dėl trečiosios COVID-19 infekcijos bangos Europoje atsiliepė euro vertei. Panašu, kad investuotojai nerimauja, kad lėtas vakcinacijos tempas ir apribojimai gali sutrikdyti trapų euro zonos ekonomikos atsigavimą.

„Swedbank“ analitikų nuomone, spartus vakcinacijos tempas JK, sumažėjusi rizikos premija dėl pasibaigusio „Brexit“, taip pat iš centrinio banko dienotvarkės išbrauktos neigiamos palūkanų normos jau turėtų būti įskaičiuotos į svaro vertę.

Kinijos akcijų rinkose proveržio nesulaukta

Kinijos mažmeninė prekyba sausio–vasario mėn. augo 34 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tokį augimą lėmė praėjusių metų karantino ribojimai, kurie apribojo ekonominę veiklą didelėje Kinijos dalyje. Tuo metu pramonės produkcija sausio–vasario mėn., palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 35 proc. 

Kinijos akcijų rinkos nuo kovo vidurio nepademonstravo proveržio – „Shanghai Composite“ indekso vertė praktiškai nepakito, o „CSI 300“ indeksas smuko apie 1,7 proc. 

Rinkos kiek atsigavo kovo pabaigoje, šalies centriniam bankui pranešus, kad jis neketina griežtinti pinigų politikos. Panašiai kaip ir kitose pasaulinėse rinkose, atsigaunant Kinijos ekonomikai rinkose vyksta rotacija iš augimo į vertės akcijas.

Kinijos aplinkosaugos tikslas skatins investicijas

Pasak mokslinių tyrimų ir konsultacijų įmonės „Wood Mackenzie“, Kinija aplinkosaugos srityje turės išleisti apie 6,4 trln. JAV dolerių žaliajai energijai gaminti, kad iki 2060 m. įgyvendintų prezidento Xi Jinpingo tikslą dėl nulinių anglies dvideginio emisijų.

Perėjimas prie žaliosios energijos yra pagrindinis naujausio Kinijos penkerių metų plano tikslas. Praėjusiais metais Kinija įdiegė daugiau kaip 50 GW vėjo energijos. Tai dvigubai daugiau nei 2019 m. Tikimasi, kad šalies perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių padidins pasaulinę žaliavų ir mineralų, tokių kaip varis, nikelis, aliuminis, kobaltas ir litis, paklausą.

Didėjusios palūkanos besivystančiose rinkose

Pastarosiomis savaitėmis bazines palūkanas netikėtai ar daugiau, nei buvo prognozuota, padidinto Brazilijos, Rusijos ir Turkijos centriniai bankai.

Brazilijos centrinis bankas nustebino investuotojus pirmą kartą padidinęs palūkanų normą per beveik 6 metus. Ji padidėjo nuo 2 iki 2,75 proc., be to, kitas panašaus lygio padidinimas planuojamas per artimiausią susirinkimą. 

Banko pinigų politikos komitetas pažymėjo, kad COVID-19 vis dar kelia riziką ekonomikai, tačiau, jų nuomone, atėjo laikas pradėti riboti skatinimą. Centrinis bankas pažymėjo, kad 2020 m. pabaigoje šalies BVP atsigavo, infliacijos prognozės didžiausioje Lotynų Amerikos ekonomikoje taip pat pagerėjo.

Tuo metu Rusijos centrinis bankas padidino savo bazinę skolinimo normą nuo 4,25 proc. iki 4,5 proc. Daugelis analitikų tikėjosi, kad bankas palauks dar bent vieną susitikimą prieš pradėdamas didinti palūkanas. Panašiai kaip ir Brazilijoje, Rusijos politikos formuotojai nurodė didėjančią infliacijos riziką. Metinė infliacija vasarį Rusijoje išaugo iki 5,7 proc. ir viršijo banko nustatytą 4 proc. tikslinę ribą.

Po palūkanų padidinimo Turkijoje – banko vadovo atleidimas

Turkijos centrinis bankas, siekdamas įveikti augančią infliacijos riziką, padidino palūkanų normą nuo 17 proc. iki 19 proc. Paskelbus palūkanų normos padidėjimą, Turkijos lira, kurią per pastarąjį mėnesį smarkiai paveikė didesnis JAV iždo vertybinių popierių pajamingumas, trumpam sustiprėjo.

Ekonomistų nuomone, tai padaryti buvo būtina, norint sutramdyti didelę infliaciją ir suteikti lirai stabilumo. Bet liros vertė smarkiai krito po to, kai šios šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atleido šalies centrinio banko vadovą. Tai jau trečiasis centrinio banko vadovo atleidimas per pastaruosius dvejus metus. 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.