Pirma spalio pusė vėl pažymėta naujais JAV pagrindinių indeksų rekordais – praėjusį penktadienį „S&P500“ kirto 5 800 punktų ribą. Tiesa, investuotojų entuziazmą artimiausiomis savaitėms gali atvėsinti nenoriai slopstanti infliacija ir santykinai geri darbo rinkos duomenys. Tuo metu euro zonoje kova su infliacija greičiausiai eina į pabaigą, o pagrindiniu tikslu tampa ekonomikos paskatinimas, todėl Europos Centrinio Banko (ECB) pradėtas palūkanų mažinimo ciklas turėtų tęstis be didesnių pauzių.
Pirmą kartą nuo 2021 m. euro zonos infliacija sulėtėjo žemiau ECB užsibrėžto 2 proc. tikslo. Tai sustiprina investuotojų lūkesčius, kad palūkanų normos gali būti sumažintos greičiau nei buvo tikėtasi.
Statistikos tarnyba „Eurostat“ pranešė, kad vartotojų kainos rugsėji, palyginti su laikotarpiu prieš metus, išaugo 1,8 proc. Tam didžiausią įtaką turėjo smarkiai kritusi energijos kaina. Ankstesnį mėnesį metinės infliacijos rodiklis siekė 2,2 proc. Pagrindinė infliacija, į kurią neįtraukiamos energijos ir maisto kainos, taip pat sumažėjo iki 2,7 proc.
Visa tai didina tikimybę, kad ECB imsis greitesnio pinigų politikos švelninimo, ypač atsižvelgiant į stagnuojančią euro zonos ekonomiką ir spartesnį infliacijos mažėjimą. Ar tokie spėjimai pasitvirtins, paaiškės jau šią savaitę – savo sprendimą dėl palūkanų ECB paskelbs spalio 17 d.
Trečiojo ketvirčio pabaigoje euro zonos gamybos sektorius dar labiau smuko, rodo naujausi HCOB PMI tyrimo duomenys, o gamybos apimčių, naujų užsakymų, užimtumo ir pirkimų aktyvumo rodiklių mažėjimas paspartėjo.
Tuo metu paslaugų PMI parodė 8 mėnesį iš eilės besitęsianti paslaugų sektoriaus augimą, nors rugsėjo rodiklis sumažėjo iki 51,4 nuo rugpjūtį fiksuoto 52,9 ir buvo vienas silpniausių šiemet.
Pagrindiniai Europos indeksai nerodė aiškios krypties. Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, spalio 11 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 0,2 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 0,25 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas paaugo 0,2 proc.
Didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos pramonės vargus atspindėjo jos automobilių milžino „Volkswagen“ antras pranešimas per pastaruosius tris mėnesius apie bloginamas ateities prognozes. Koncernas pranešė apie mažinamus lūkesčius dėl pajamų, pelno ir grynųjų pinigų srautų.
Per šiuos metus bendrovė vėl pristatys mažiau automobilių nei ankstesniais metais, kas taps ketvirtu metiniu pardavimų nuosmukiu per pastaruosius 5-erius metus. „Volkswagen“ lėtina perėjimą prie elektromobilių, taip pat nori uždaryti kelias gamyklas Vokietijoje, dėl ko sulaukė pasipriešinimo iš profsąjungų.
Dėl šių sunkumų nuo metų pradžios „Volkswagen AG“ akcijų kaina yra sumažėjusi apie 19,5 proc.
Siekdama apsaugoti savo automobilių sektorių, ES šalys spalio pradžioje pritarė muitams iš Kinijos įvežamiems elektromobiliams. Jie turėtų būti apmokestinami net 45 proc. tarifu, dėl jo įsigaliojimo iki lapkričio pradžios dar turi nuspręsti EK.
ES tokį sprendimą priėmė atlikus tyrimą, kuriame buvo nustatyta, kad Kinija nesąžiningai subsidijavo savo pramonę. Pekinas neigia tai ir pagrasino tarifus pradėti taikyti Europos pieno, brendžio, kiaulienos ir automobilių sektoriams.
Europos automobilių gamintojų akcijų kainos po šio sprendimo padidėjo. Įdomu tai, kad Vokietija kaip didžiausia automobilių gamintoja Europoje šiems apribojimams nebuvo linkusi pritarti. Jos teigimu, tai mažina konkurenciją rinkoje. Be to, dėl atsakomųjų Kinijos veiksmų Europos gamintojai rizikuoja dar greičiau prarasti savo rinkos dalį Kinijoje.
Rugsėjo pabaigoje paskelbusi apie didelio mąsto skatinimo priemones, nukreiptas į stagnuojantį šalies NT sektorių, Kinijos valdžia įkvėpė pasitikėjimo investuotojams – per pastarąsias savaites Kinijos akcijų rinkos išgyveno didžiausią vienos dienos prieaugį per 16 metų.
Vis dėlto greitai pasigirdo abejonių, kad tos priemonės yra nepakankamos platesnio masto atsigavimui įkvėpti. Kinija susiduria su pasyvia darbo rinka, nekilnojamojo turto sektoriaus burbulo padariniais, silpnomis vartotojų išlaidomis, geopolitine įtampa su pagrindinėmis eksporto rinkomis JAV ir ES, didelėmis vietos valdžios skolomis.
Į realybę grįžusį investuotojų sentimentą dėl Kinijos atspindėjo ir pagrindinių indeksų pokyčiai, Kinijos „blue chips“ indeksas CSI 300 po labai trumpos sesijos per dvi savaites nukrito 3,2 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį augo 0,56 proc. Japonijos „Nikkei 225“ pratęsė ankstesnį augimą ir per dvi savaites padidėjo 4,4 proc.
Skirtingai nei euro zonoje, JAV prielaidų sparčiam palūkanų mažinimui nėra tiek daug. Naujausias ISM paslaugų indeksas buvo daug geresnis nei tikėtasi, nors analogiškas gamybos indeksas išlieka susitraukimo teritorijoje.
Duomenys apie darbo vietas, kuo vadovaujasi ir Federalinis rezervų bankas (FED), taip pat buvo itin geri – per rugsėjį sukurta 254 tūkst. darbo vietų, jų augimas buvo geresnis ne tikėtasi. Taip pat peržiūrėti ir pagerinti ankstesnių mėnesių duomenys – sumažintas nedarbo lygio rodiklis ir padidintas darbo užmokesčio augimo tempas. Galiausiai, pagrindinės infliacijos rodiklis rugsėjį buvo didesnis nei tikėtasi ir siekė 3,3 proc.
Visa tai rodo, kad FED po pirmo didesnio palūkanų sumažinimo 0,5 proc. punkto gali sulėtinti savo tempą ir kitą mėnesį jas mažinti 0,25 proc. Taip pat atsiranda abejonių dėl palūkanų mažinimo tempo kitąmet.
Geri ekonominiai duomenys ir palūkanų mažinimo perspektyva toliau kėlė JAV akcijų rinkas. Penktadienio, spalio 11 d. duomenimis, per paskutines dvi savaites JAV indeksai „Dow Jones“ pakilo 1,3 proc., „S&P 500“ padidėjo 0,9 proc. ir pasiekė naują visų laikų aukščiausią lygį, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ pakilo 0,8 proc.
JAV gėrimų ir užkandžių gamintoja „PepsiCo“, paskelbusi trečio ketvirčio rezultatus, sumažino šių metų pajamų augimo prognozę. Bendrovė prognozuoja, kad jos pajamų augimas šįmet bus mažesnis už anksčiau žadėtus 4 proc. Nors bendrovės akcijų kaina po šių žinių smuktelėjo, vėliau ji atsistatė į buvusį lygį. Nuo metų pradžios „PepsiCo“ akcijų kaina yra pakilusi apie 1,7 proc.
Investuotojams tai yra signalas, kad JAV vartotojai vis dar jaučia infliacijos poveikį savo pajamoms ir kad jie išlieka jautrūs prekių kainoms.
Pastaraisiais metais vyraujant aukštai infliacijai, gamintojai dalį išaugusių sąnaudų buvo linkę perkelti į galutines prekių kainas, tačiau panašu, kad tai daryti toliau tampa sudėtinga. Dėl to pirmo būtinumo prekių sektoriaus įmonės, kurios įprastai geriau pasirodo ekonomikos sunkmečiu, praėjusį mėnesį „S&P 500“ indekso kontekste atrodė prasčiausiai.