Vilniaus akcijų birža tapo didžiausia ir aktyviausia Baltijos šalyse

Vilniaus akcijų birža išsiveržė į priekį pagal akcijų prekybos apyvartą ir listinguotų įmonių kapitalizaciją. Per trečią 2025 m. ketvirtį Vilniaus biržoje listinguotų įmonių vertė pasiekė 5,3 mlrd. eurų, o Talino biržoje ši vertė smuko ir siekė 4,7 mlrd. eurų, Rygos biržoje ji sudarė 0,5 mlrd. eurų. Iki šiol, neatsižvelgiant į kelis trumpus laikotarpius, Talino birža buvo vienareikšmė lyderė tarp Baltijos akcijų rinkų. „Pagrindinė priežastis, pakeitusi kapitalizaciją ir prekybos dinamiką Baltijos šalių biržose, buvo šią vasarą įvykęs estų energetikos įmonės „Enefit Green“ delistingavimas iš Talino biržos. Dėl šio įvykio Talino birža neteko maždaug 1 mlrd. eurų vertės įmonės, o bendrai Talino biržos kapitalizacija sumažėjo apie 1,3 mlrd. eurų“, – sako Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas. Sumažėjusi Talino biržos kapitalizacija paveikė ir investuotojų aktyvumą bei prekybos apimtį – per 2025 m. liepos–rugsėjo mėn. akcijų apyvarta Talino biržoje, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, sumažėjo 4 proc. iki 46 mln. eurų. Tuo metu Vilniaus biržos apyvarta palyginamuoju laikotarpiu šoktelėjo net 69 proc. ir sudarė daugiau kaip 49 mln. eurų. Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, gerokai išaugęs investuotojų aktyvumas Vilniaus biržoje leido aplenkti Taliną, nors pastaruosius penkerius metus pagal prekybos apyvartą estų birža lietuvišką lenkė apie pusantro karto. „Tai atspindi augantį mažmeninių investuotojų skaičių Lietuvoje ir tai, kad vis daugiau lėšų yra įdarbinama vietos rinkoje. Tai palanki žinia tolesnei vietos kapitalo rinkos plėtrai“, – sako V. Lapė. Per visus šių metų ketvirčius Baltijos šalių biržose užfiksuotas investuotojų aktyvumo augimas. 2025 m. liepą–rugsėjį bendra „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta siekė 100 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Per pirmus šių metų 9 mėn. biržose perleista akcijų už 428 mln. eurų – tai daugiau nei per visus 2024 m., kai bendra apyvarta sudarė 401 mln. eurų.

„Ignitis grupė“ sustiprino savo pozicijas

Nelikus „Enefit Green“, savo pozicijas dar labiau sustiprino Lietuvos energetikos flagmanė „Ignitis grupė“, kurios apyvarta praėjusį ketvirtį, palyginti su analogišku ankstesnių metų ketvirčiu, išaugo daugiau kaip 60 proc. iki 23 mln. eurų. Kitas tris vietas likvidžiausių akcijų reitinge užėmė bankai LHV, kurio apyvarta paaugo 39 proc. iki 15 mln. eurų, „Artea“ su 74 proc. paaugusia ir 14 mln. eurų pasiekusia apyvarta bei „Coop“ su 44 proc. apyvartos prieaugiu iki 5 mln. eurų. Bankas „Coop“ aktyviausiai prekiaujamų įmonių penketuke pakeitė iš biržos pasitraukusią „Enefit Green“. Šį penketuką užbaigia Estijos keltų operatorė „Tallink“, kurios akcijų apyvarta sumažėjo 31 proc. iki 5 mln. eurų.

Prieaugis vis dar siekia beveik 11 proc.

Nors per trečiąjį 2025 m. ketvirtį akcijų kainos Baltijos biržose mažėjo – indeksas „OMX Baltic Benchmark“ susitraukė 4,3 proc., jo prieaugis nuo metų pradžios išlieka teigiamas ir sudaro 10,9 proc. Vietinis indeksas pagal prieaugį vis dar pranoksta europinį „Stoxx 600“ indeksą, kuris nuo metų pradžios yra paaugęs 10 proc., taip pat JAV indekso „S&P 500“ grąžą eurais, kuri sudaro vos 0,3 proc. Bendro indekso sumažėjimą lėmė pigusios akcijos Talino biržoje, kurios indeksas smuko 7,3 proc. Tarp daugiausiai atpigusių akcijų buvo tokios didelės kapitalizacijos estų bendrovės kaip „Infortar“ (-13 proc.), „Merko Ehitus“ (-13 proc.) ir LHV (-8 proc.). „Nors manyta, kad po „Enefit Green“ delistingavimo investuotojų gautos lėšos vėl sugrįš į Talino biržą ir paskatins kitų akcijų brangimą, kol kas tokių požymių nėra“, – sako V. Lapė. Tuo metu Vilniaus ir Rygos biržos sugebėjo išlaikyti teigiamas tendencijas – jų indeksai pasistiebė atitinkamai 2,9 proc. ir 1,6 proc.

Daugiausiai pabrango lietuviškos įmonės

Kaip pastebi „Swedbank“ atstovas, tarp didesnės nei 100 mln. eurų rinkos kapitalizacijos įmonių labiausiai pabrango investicijų valdymo grupės „Invalda INVL“ akcijos – jų kaina pašoko 18 proc. per trečiąjį ketvirtį. Rugpjūčio pabaigoje bendrovė pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį jos grynasis pelnas paaugo pusantro karto iki 18 mln. eurų. Nuo metų pradžios šios bendrovės akcijų kaina yra išaugusi 23 proc., o per 2024 m. ji buvo antra daugiausiai pakilusi stambesnė akcija – jos kainos prieaugis siekė 58 proc. Antroje vietoje tarp labiausiai pabrangusių didesnių Baltijos akcijų buvo Lietuvos pieno perdirbimo bendrovė „Rokiškio sūris“. Jos akcijų kaina pakilo 12 proc. per praėjusį ketvirtį, o augimas nuo metų pradžios siekė 22 proc. „Rokiškio sūris“ paskelbė, kad pirmojo pusmečio grynasis pelnas pašoko daugiau nei 60 proc. Antrą gerą ketvirtį iš eilės užfiksavo Lietuvos žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola“ akcijos. Per paskutinius tris mėnesius jų kaina paaugo 12 proc., o nuo metų pradžios – net 43 proc. Bendrovės 2024–2025 finansinių metų rezultatai maloniai nustebino rinką: grynasis pelnas pakilo 2,5 karto iki 63 mln. eurų ir buvo antras pagal dydį „Akola“ istorijoje. Tam pagrindinę įtaką padarė pagerėję paukštininkystės verslo rezultatai. Didesnį pelną grupė buvo uždirbusi tik 2021–2022 finansiniais metais (77 mln. eurų), kai dėl Rusijos karo Ukrainoje pašoko žemės ūkio žaliavų kainos.

Atpigusios estiškos bendrovės ir sumažėję bankų pelnai

Tarp stambesnių bendrovių labiausiai atpigusios buvo dvi Estijos įmonės – investicijų grupė „Infortar“ ir statybų bendrovė „Merko Ehitus“. Jų abiejų akcijų kainos smuko po 13 proc. „Infortar“ paskelbti antrojo ketvirčio finansiniai rezultatai parodė, kad ji patyrė 2 mln. eurų grynąjį nuostolį, kai per tą patį laikotarpį prieš metus buvo uždirbusi 11 mln. eurų pelno. Per 2024 m. „Infortar“ buvo daugiausiai pabrangusi stambesnė Baltijos biržų bendrovė, užfiksavusi 66 proc. kainos prieaugį. „Merko Ehitus“ akcijai tai buvo pirmas neigiamas ketvirtis po keturių iš eilės teigiamų ketvirčių, per kuriuos jos kaina buvo išaugusi daugiau kaip 2 kartus. Statybų bendrovė pranešė, kad antrąjį ketvirtį jos grynasis pelnas sumažėjo 14 proc. iki 11 mln. eurų. Neigiamos nuotaikos vyravo bankiniame sektoriuje. Trijų didžiausių listinguotų bankų akcijos buvo linkusios pigti: LHV akcijų kaina smuko 8 proc., „Artea“ – 6 proc., „Coop“ – 5 proc. Kaip pastebi V. Lapė, impulsą akcijoms pigti greičiausiai suteikė dėl susitraukusių bazinių palūkanų mažėjantis bankų pelningumas. Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, „Artea“ uždirbo 31 proc. mažiau grynojo pelno, LHV – 20 proc. mažiau, „Coop“ – 17 proc. mažiau.