Kaip gyventojai planuoja naudoti atsiimtas pensijų lėšas: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti

Kuo didesnę sumą gyventojai yra sukaupę antrosios pakopos pensijų fonduose, tuo didesnę jos dalį jie planuotų skirti taupymui ar investavimui, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Tuo metu mažesnes sumas sukaupę gyventojai šias lėšas dažniau vertina kaip galimybę spręsti šiandienos finansinius poreikius.

„Didėjant sukauptai sumai keičiasi ir gyventojų pasirinkimai – mažesnės sumos dažniau suvokiamos kaip papildomos pajamos šiandien, o didesnės jau vertinamos kaip kapitalas, kurį verta išsaugoti ar auginti. Tai atsispindi ir planuose, kaip šios lėšos būtų panaudojamos“, – sako „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Apklausos duomenimis, dauguma apklaustųjų atsiimdami dalį arba visas lėšas iš II pakopos pensijų fondų planuoja atgauti iki 10 tūkst. eurų siekiančias sumas. Dažniausiai minimos mažesnės sumos: iki 3 tūkst. eurų nurodo kas penktas, 3–5 tūkst. eurų – kas ketvirtas, o 7–10 tūkst. eurų – beveik kas šeštas gyventojas. Didesnes nei 10 tūkst. eurų sumas planuoja atsiimti gerokai mažesnė dalis gyventojų.

Tarp ketinančių atsiimti iki 3 tūkst. eurų apie 39 proc. gyventojų planuotų šias lėšas skirti taupymui ar investavimui, tarp sukaupusių 10–15 tūkst. eurų – jau beveik 68 proc., o tarp sukaupusių daugiau nei 15 tūkst. eurų – net daugiau nei 80 proc.

Pasirinkimą lemia ir tai, ar planuojama atsiimti visą sumą, ar tik dalį

Gyventojų pasirinkimai, ką daryti su šiomis lėšomis, skiriasi priklausomai ir nuo to, kokią jų dalį jie planuoja atsiimti. Tie, kurie ketina atsiimti visą sukauptą sumą, dažniau ją nukreiptų taupymui ar investavimui (57 proc.), o planuojantys atsiimti tik nedidelę dalį (iki 25 proc.) dažniau ją skirtų vartojimui (56 proc.).

„Matyti, kad sprendimas atsiimti visą ar tik dalį sukauptų lėšų nėra atsitiktinis – jis dažnai susijęs su tuo, kaip gyventojai planuoja šiuos pinigus panaudoti. Vienu atveju – tai labiau ilgalaikis finansinis sprendimas, kitu – galimybė patenkinti konkrečius poreikius šiandien“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Vartojimui skirtas lėšas dažniausiai planuoja skirti būstui ir sveikatai

Tarp planuojančių bent dalį atsiimtų lėšų skirti vartojimui, dažniausiai minimi būsto atnaujinimas (22 proc.), sveikatos priežiūra (15 proc.) ir finansinių įsipareigojimų padengimas (13 proc.). Rečiau gyventojai šias lėšas planuoja skirti automobiliui, kelionėms ar kasdienėms išlaidoms.

36–45 metų gyventojai kiek dažniau atsiimtas lėšas planuoja panaudoti būsto atnaujinimui, o vyresni nei 56 m. – sveikatos priežiūros reikmėms, tačiau skirtumai tarp amžiaus grupių nėra ryškūs.

„Nors dalis gyventojų šias lėšas planuoja skirti vartojimui, pasirinkimai rodo, kad dažniau kalbama apie būtinas ar ilgiau planuotas išlaidas, o ne impulsyvius pirkinius – tai rodo gana apgalvotą požiūrį į šių pinigų panaudojimą“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą š. m. kovo mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.