Užsitęsus JAV vyriausybės uždarymui, investuotojų nuotaikos išlieka saikingai optimistinės, nors bendro ekonominio augimo kontekste matyti ir perspėjimo ženklų. Stipriais trečiojo ketvirčio rezultatais nudžiugino didieji JAV bankai, o regioninių skolintojų duomenys rodo, kad kreditavimo sektorius išlieka atsparus, nepaisant pavienių įtampų. Europa stebi silpnėjančios Vokietijos ekonomikos signalus, o žaliavų rinkose staigus aukso kainos kritimas priminė, kad stiprūs pakilimai retai baigiasi švelniais nusileidimais.
JAV vyriausybės uždarymas laikinai sustabdė kai kurių ekonominių duomenų skelbimą, tačiau investuotojams šiek tiek aiškumo suteikė Federalinio rezervų banko (FED) „Beige Book“ ataskaita. Joje pažymima, kad ekonominė veikla iš esmės nepakito, o infliacijos spaudimas išlieka padidėjęs.
Tuo metu privačių šaltinių duomenys rodo vartotojų kainų augimo ženklus – „OpenBrand“ vartotojų kainų indeksas fiksavo didžiausią kilimą nuo birželio, „PriceStats“ duomenimis, baldų ir namų apyvokos prekių kainos pirmą kartą per dvejus metus augo daugiau nei 5 proc.
Vis dėlto, rugsėjo infliacijos rodikliai buvo mažesni, nei tikėtasi, todėl rinkos tikisi, kad FED artimiausiame – spalio 29 d. – posėdyje gali priimti sprendimą dėl palūkanų normų mažinimo. FED pirmininkas Jerome’as Powellas pažymėjo, kad, net jei ekonomika gali būti „šiek tiek tvirtesnėje trajektorijoje, nei tikėtasi“, silpnėjanti darbo rinka gali tapti priežastimi pratęsti palūkanų normų mažinimo ciklą.
Praėjusią savaitę itin stiprius rezultatus paskelbė didieji JAV bankai – „JPMorgan Chase & Co.“, „Goldman Sachs“, „Citigroup“, „Bank of America“ ir „Morgan Stanley“. Visi jie pranoko analitikų prognozes.
„JPMorgan Chase & Co.“ trečiojo ketvirčio investicinės bankininkystės pajamos išaugo 16 proc., prekybos pajamos – 25 proc., o akcijų vertinimo pajamos – net 53 proc.
Rekordines pajamas paskelbė ir „Goldman Sachs“ – jos siekė 15,2 mlrd. JAV dolerių, kai prognozuota 14,2 mlrd. JAV dolerių. Didesnis nei tikėtasi buvo ir grynasis pelnas. Banko vadovas Davidas Solomonas pažymėjo, kad prie išaugusio aktyvumo prisidėjo investicijos į dirbtinio intelekto sektorių, tačiau perspėjo, kad dabartinė euforija „neišvengiamai sulėtės“.
Penktadienio duomenimis, per pastarąsias dvi savaites „Dow Jones“ indeksas augo 2,47 proc., „S&P 500“ – 2,06 proc., o technologijų „Nasdaq Composite“ – 2,25 proc.
Finansų rinkose trumpam sujudimą sukėlė du nedideli JAV įmonių bankrotai, kuriuose netrūko sukčiavimo požymių. Nors jų poveikis platesnei finansų sistemai ribotas, šie atvejai parodė, kad kredito rinkose vis dar esama silpnesnių grandžių.
Vienas jų – automobilių paskolas teikusios bendrovės „Tricolor Holdings“. Bendrovė skolindavosi iš bankų, kad finansuotų paskolas klientams, tačiau paaiškėjo, jog dalis tų pačių paskolų buvo įkeistos keliems skirtingiems skolintojams – tarsi tas pats būstas būtų įkeistas keliems bankams vienu metu. Įmonė turėjo daugiau nei 25 tūkst. kreditorių, todėl jos griūtis sukėlė sumaištį tarp skolintojų ir kredito fondų, finansavusių šią nišinę rinką.
Kitas atvejis – automobilių dalių gamintojos „First Brands Group“ griūtis, tapusi dar vienu priminimu, kaip greitai gali sugriūti „kortų namelio“ principu suręstos finansinės struktūros. Dėl šio tiekėjo žlugimo netikėtai nukentėjo keli žinomi kredito fondai. „JPMorgan Chase & Co.“ vadovas Jamie Dimonas komentuodamas abu bankrotus perspėjo: „Kai pamatai vieną tarakoną – jų tikriausiai yra daugiau“, turėdamas omenyje, kad kai kurios paskolų kategorijos gali patirti didesnius nei įprasta kredito nuostolius.
Vis dėlto platesnis regioninių bankų sektorius kol kas išlieka stabilus. Solt Leik Sityje įsikūręs „Zions Bancorp“ pranešė apie 221 mln. JAV dolerių trečiojo ketvirčio pelną – 8,3 proc. daugiau nei prieš metus, viršydamas Volstrito prognozes. Kitas regioninis skolintojas, Ilinojuje veikiantis „HBT Financial“, taip pat pranoko lūkesčius – grynasis pelnas siekė 20,5 mln. JAV dolerių. KBW regioninių bankų indeksas per savaitę pakilo 2,3 proc., o tai rodo, kad rinkos nerimas dėl galimo bankrotų užkrato kol kas suvaldytas.
Valiutų rinkose Didžiosios Britanijos svarui gali būti sunku atlaikyti dolerio kilimą, o silpnėjimas euro atžvilgiu gali dar labiau paspartėti. Mažėjantis vyriausybės obligacijų pajamingumas atspindi augančius rinkos lūkesčius, kad Anglijos bankas (BOE) netrukus gali būti priverstas pradėti palūkanų mažinimą, o tai dar labiau didins spaudimą svarui.
Euro kursas per pastarąsias savaites augo 0,49 proc. ir nusistovėjo ties 1,16 JAV dolerio riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas krito 0,17 proc. ir penktadienį buvo prekiaujamas už 1,33 JAV dolerio. Japonijos jena dolerio atžvilgiu krito 0,38 proc. – iki 152 jenų už dolerį.
Stebint obligacijų rinkas, dvejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas per dvi savaites sumažėjo iki 3,48 proc., o 10 metų – iki 4 proc. Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas nukrito iki 1,66 proc.
Europos akcijų rinkose investuotojai susiduria su prastėjančia Vokietijos ekonomikos situacija. Bundesbankas teigia, kad šalis trečiąjį ketvirtį greičiausiai stagnavo, o pramonės sektorius tebekenčia nuo struktūrinių problemų ir JAV tarifų poveikio.
Visgi regione netrūksta ir teigiamų signalų. Europos bendrovių, viršijančių pelno prognozes, dalis šiuo metu didžiausia nuo 2023 m. pirmojo ketvirčio – tiesa, iš dalies tokia situacija fiksuojama dėl buvusių kuklių lūkesčių. Analitikai tikisi, kad pelno augimas 2026 m. viršys dabartines prognozes.
Trečiąjį ketvirtį vėl augo prabangos milžinės LVMH pardavimai: panašu, kad pirkėjai gausiai išlaidavo „Moët & Chandon“ šampanui ir „Dior“ kvepalams. Grupės pardavimai organiškai augo 1 proc., o visų padalinių rezultatai viršijo analitikų prognozes.
Nyderlandų įrangos lustų pramonei gamintoja „ASML Holding NV“ taip pat pranešė apie stiprius rezultatus – trečiojo ketvirčio užsakymai siekė 5,4 mlrd. eurų, viršydami analitikų lūkesčius. Dirbtinio intelekto plėtra toliau skatina lustų gamybos technologijų paklausą. Bendrovė dar kartą patvirtino tikslą iki 2030 m. padidinti metines pajamas iki 60 mlrd. eurų, palyginti su 28,3 mlrd. eurų praėjusiais metais.
Europos „STOXX 600“ indeksas per pastarąsias dvi savaites augo 1,61 proc., Vokietijos „DAX“ smuktelėjo 0,61 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ pakilo 2,15 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ 0,92 proc. judėjo žemyn.
Azijos rinkose toliau stiprėja technologijų bendrovės, o Taivano lustų gamintojos TSMC rezultatai aiškiai atspindi dirbtinio intelekto plėtros mastą. Bendrovės pajamos augo 30 proc., o pelnas – 39 proc. per metus. TSMC planuoja iki 2030 m. padvigubinti apyvartą, daugiausia dėl didėjančios paklausos iš JAV ir Europos.
Japonijos „Nikkei 250“ indeksas per dvi savaites augo 5,23 proc., Kinijos CSI 300 – 1,45 proc., o Honkongo „Hang Seng“ – 1,05 proc.
Po spartaus kilimo rugpjūtį, praėjusią savaitę aukso kaina krito daugiau kaip 6 proc. – tai didžiausias kritimas per daugiau nei dešimtmetį. Sidabro kaina smuko 8,7 proc. „Bloomberg“ duomenimis, praėjusį antradienį aukso kaina krito beveik penkiais standartiniais nuokrypiais – toks pokytis fiksuojamas tik esant išskirtinėms rinkos įtampoms.
Su šiuo kritimu sustojo spartus aukso kainos kilimas, fiksuotas nuo rugpjūčio vidurio, tačiau net ir po korekcijos šiais metais auksas vis dar yra pabrangęs virš 50 proc.
Naftos kainos išlieka nepastovios: „Brent“ per dvi savaites pabrango 4,1 proc. iki 65 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI – iki 61 JAV dolerio. Tuo metu aukso kaina stabilizavosi ties 4 113 JAV dolerių už unciją.