M. Laukevičius: nuo naujų D. Trumpo tarifų iki Irano karo – finansų rinkos žengia į naują neapibrėžtumo etapą

Finansų rinkos įžengė į naują neapibrėžtumo etapą: JAV prezidento Donaldo Trumpo grįžimas prie agresyvios tarifų darbotvarkės, lėtėjantis JAV ekonomikos augimas ir užsitęsęs geopolitinis nestabilumas verčia investuotojus peržiūrėti rizikos vertinimą. Į JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad skubos įgaliojimų įstatymu tarifams įvesti pasinaudojo neteisėtai, D. Trumpas atsakė padidindamas pasaulinį tarifą iki 15 procentų. Tikėtina, kad jo pastangos išsaugoti savo prekybos darbotvarkę susidurs su naujais teisiniais iššūkiais, o įtampai tęsiantis JAV akcijų rinkose ryškėja rotacija į saugesnius sektorius. Tuo pat metu Europa demonstruoja didesnį atsparumą, nei tikėtasi, o karas Artimuosiuose Rytuose tampa rimtu išbandymu žaliavų rinkoms.

JAV akcijų rinkose – rotacija į saugesnius sektorius

Praėjusių metų pabaigoje JAV ekonomikos tempas sulėtėjo labiau, nei tikėtasi. Augimą ribojo silpnesnės vartotojų išlaidos ir prekybos sektorius. Remiantis pradiniais vyriausybės duomenimis, realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį ketvirtį augo 1,4 proc. metiniu tempu, palyginti su 4,4 proc. augimu ankstesniu laikotarpiu. Vis dėlto per visus praėjusius metus ekonomika augo 2,2 proc., rodo Ekonominės analizės biuro statistika.

Federalinis rezervų bankas (FED) tuo metu išlieka atsargus. Sausio mėnesio posėdžio protokolas rodo, kad dalis pareigūnų vis dar mato riziką, jog infliacija gali užsitęsti, o tai reikštų ne tik atidėtą palūkanų normų mažinimą, bet ir teorinę galimybę jas dar kartą didinti. Dauguma FED narių taip pat pažymėjo, kad darbo rinkos silpnėjimo ženklai, matyti praėjusiais metais, pamažu blėsta. Tokia JAV centrinio banko pozicija kertasi su prezidento Donaldo Trumpo raginimais mažinti palūkanas ir gali apsunkinti jo siūlomo kandidato į FED vadovo postą Kevino Warsho politinę darbotvarkę.

Rinkose vis labiau jaučiamas nuovargis po spartaus kainų kilimo. Pastarųjų mėnesių agresyvus aktyvų pervertinimas pradeda susidurti su realesnėmis įmonių pelnų perspektyvomis. Nuo technologijų sektoriaus piko spalio pabaigoje „S&P 500“ indekse matoma rotacija į vadinamuosius „senosios ekonomikos“ sektorius – energetiką, pramonę, metalus, taip pat į saugesnes rinkos dalis, įskaitant pirmo būtinumo prekes ir sveikatos priežiūrą.

Naujausias rezultatų sezonas dar labiau išryškino šią tendenciją. Vartojimo prekių sektorius atrodo vangiai, o atsargi mažmeninės prekybos milžinės „Walmart“ prognozė tik sustiprino investuotojų skepticizmą. Tuo pat metu kai kurių sektorių – ypač energetikos ir komunalinių paslaugų – akcijų kainų šuolis per pastaruosius keturis mėnesius buvo gerokai didesnis, nei realūs pelno prognozių pokyčiai.

Net ir rinkų numylėtinė „Nvidia“ pastaruoju metu nebeišvengia kritiškesnio vertinimo. Nors bendrovė fiksavo augusias ketvirtojo ketvirčio pajamas, naujausia jos pardavimų prognozė investuotojų neįtikino. Generalinis direktorius Jensenas Huangas pabrėžė, kad klientai jau generuoja grąžą iš įsigytų skaičiavimo pajėgumų ir turėtų tęsti investicijas, tačiau neapibrėžtumas dėl Kinijos išlieka. Bendrovė ir toliau neįtraukia duomenų centrų pajamų iš Kinijos į savo prognozes, laukdama aiškesnio Pekino reguliacinio požiūrio.

Per pastarąsias dvi savaites „Dow Jones“ indeksas krito 1,12 proc., „S&P 500“ sesiją baigė paaugęs 0,52 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ paaugo 0,4 proc.

Valiutų rinkos: spaudimas JAV doleriui

Valiutų rinkose JAV doleris ir toliau išlieka spaudžiamas ir potencialiai gali dar silpnėti, ypač po JAV prezidento metinio pranešimo, kuriame akcentuoti planai dėl naujų tarifų. Vargu, ar tokia retorika didina dolerio patrauklumą, o ir D. Trumpo tarifų darbotvarkė antrosios kadencijos metu nebuvo jam palanki. Nebuvo jokių požymių, kad D. Trumpas ketina sušvelninti savo požiūrį, ir po neseniai priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl tarifų. Priešingai – prezidentas teigė ketinantis tarifus įvesti pasitelkdamas kitus, jo vertinimu, teisiškai tvirtesnius mechanizmus. Taip pat toliau prognozavo, kad JAV gaus tiek pajamų, kad jos „iš esmės pakeis šiuolaikinę pajamų mokesčio sistemą“. Atsižvelgiant į pajamų, reikalingų šiam tikslui pasiekti, dydį, tai rodo, kad D. Trumpas planuoja didinti prekybos partnerių mokesčius, o ne mažinti. Doleris greičiausiai nukentės. Nors verta paminėti ir tai, kad paskutiniai geopolitiniai nestabilumai trumpuoju laikotarpiu gali sugrąžinti doleriui patrauklumą trumpam pamirštant visas fiskalines problemas, kadangi ieškant saugumo visgi verta pripažinti, kad geresnių alternatyvų sunku rasti.

Šveicarijos frankas tuo tarpu turi potencialo toliau išlaikyti augimo tendenciją. Šveicarijos nacionalinio banko vadovas Martinas Schlegelis tikisi, kad infliacija šalyje ateinančiais ketvirčiais paspartės, ir pakartojo gruodį pateiktą prognozę, jog šiemet vidutinis VKI sieks apie 0,3 proc. Nors neatmetama, kad 2026 m. kai kuriais mėnesiais infliacija gali trumpam tapti neigiama, tai, pasak centrinio banko, nebūtų pakankama priežastis imtis papildomų veiksmų. Tai reiškia, kad slenkstis neigiamoms palūkanų normoms ar valiutos intervencijoms išlieka aukštas. Be to, augant prekybos ir geopolitinei įtampai, toliau palaikyti franką turėtų ir investuotojų paklausa saugioms užuovėjoms.

Per pastarąsias savaites euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 0,33 proc. ir kaina nusistovėjo ties 1,18 JAV dolerio riba. Svaras sterlingų krito 1,08 proc. ir savaitės pabaigoje buvo prekiaujamas už maždaug 1,34 JAV dolerio. Japonijos jena dolerio atžvilgiu smuko 1,68 proc., kursui pasiekus apie 156 jenų už dolerį lygį.

Geopolitinė rizika apverčia Europos infliacijos naratyvą, atveria kelią obligacijų pajamingumų ir infliacijos prognozių augimui

Neramumai Artimuosiuose Rytuose gali reikšti didesnius euro zonos obligacijų pajamingumus. Europos Centrinio Banko (ECB) šių metų infliacijos įverčiai yra pagrįsti vidutine „Brent“ naftos kaina – 62,50 JAV dolerio už barelį, ir ji yra gerokai mažesnė už iki šiol vyravusią vidutinę kainą. Šiuo metu etalonas yra apie 79 JAV doleriai. Šiuo atveju trumpalaikis poveikis bus didesnis regiono infliacijai nei augimui, o tai gali būti akivaizdu nustatant ECB palūkanų normų trajektoriją rinkoje. Tačiau kuo ilgiau naftos kainos išliks aukštesnės, nei ECB prognozės, tuo mažesnė tikimybė, kad centrinis bankas sumažins palūkanų normas.

Taip pat maždaug 45 proc. šoktelėjo gamtinių dujų kaina, kaip tik Europai pradedant saugyklų pildymo sezoną. Jei didmeninės kainos išliks tokios aukštos, kyla rizika, kad reikės fiskalinio atsako, kuris galėtų dar labiau padidinti Europos obligacijų pajamingumus.

2022 m. energetikos krizės metu ES vyriausybės paskelbė apie energetikos paramos priemones, o didelė dalis buvo finansuojama didesniu skolinimusi. Toks atsakas padidino deficitą ir prisidėjo prie didesnių pajamingumų.

Didžiausias pavojus kyla didesnę skolą turinčioms valstybėms narėms. Pavyzdžiui, Italija 2024 m. apie 45 proc. savo SGD importo įsigijo iš Kataro ir išlieka viena didžiausių euro zonos obligacijų emitentų. Dabartinis dujų kainų pokytis vis dar yra mažesnis nei 2022 m. sukrėtimas, bent jau kol kas. Tačiau energijos kainų nepastovumas vėl tapo fiskaliniu kintamuoju ir per jį – potencialiu didesnio Europos Sąjungos obligacijų pajamingumo veiksniu.

Per pastarąsias dvi savaites dviejų metų JAV obligacijų pajamingumas sumažėjo iki 3,37 proc., dešimties metų – iki 3,93 proc., o Japonijos dešimties metų obligacijų pajamingumas krito iki 2,11 proc.

Europos ekonomika išlieka tvirta

Europoje fiksuojamas nuosaikus augimas, regione iš didesnių ekonomikų išsiskyrė Ispanija, pozityviai nuteikė netikėtas Vokietijos atsigavimas. Eurostato duomenimis, euro zonos ekonomika 2025 m. paskutinį ketvirtį išaugo 0,3 proc. ir tai atitiko 1,5 proc. metinį augimą. Daugiau, nei tikėtasi, padidėjo ir bendras dirbančių žmonių skaičius – 0,2 proc.

Ispanijos BVP, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, didėjo 0,8 proc., ypač spartus čia buvo darbo vietų augimas – 0,8 proc., palyginti su trečiuoju ketvirčiu. Tuo metu Vokietijoje užimtumas nežymiai sumažėjo, o Prancūzijoje nedarbo lygis 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį pakilo iki 7,9 proc. – aukščiausio lygio nuo 2021 m. trečiojo ketvirčio. Itin aukštas išliko jaunimo nedarbas: 21,5 proc. 15–24 metų amžiaus gyventojų Prancūzijoje buvo be darbo.

Privataus sektoriaus aktyvumas euro zonoje viršijo prognozes – gamintojai pasiekė geriausius rezultatus nuo 2022 m., tam įtakos turėjo Vokietijos rezultatai. Vokietijos gamyba augo pirmą kartą per daugiau nei 3,5 metų.  Sudėtinis pirkimų vadybininkų indeksas vasarį pakilo iki 51,9 – išliko virš 50 ribos, skiriančios augimą nuo susitraukimo. Bendrai, Europos ekonomika išlieka gana tvirta, o šiemet augimą turėtų palaikyti Vokietijos išlaidos bei žemos ir stabilios palūkanų normos, stiprinančios vartotojų pasitikėjimą.

Per pastarąsias dvi savaites Europos „STOXX 600“ indeksas paaugo 2,48 proc., Vokietijos DAX – 1,95 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 – 4,17 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites smuktelėjo 1,82 proc.

Kinijoje – preliminarūs NT rinkos stabilizacijos ženklai

Kinijoje sausio mėnesį pastebimai sulėtėjo vartotojų infliacija, o gamintojų kainos ir toliau išliko defliacijos zonoje. Vartotojų kainų indeksas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 0,2 proc., kai gruodį fiksuotas 0,8 proc. augimas: šį sulėtėjimą iš dalies lėmė baziniai efektai. Tuo metu gamintojų kainų indeksas, palyginti su pernai, sumažėjo 1,4 proc.

Preliminarius stabilizacijos ženklus parodė Kinijos nekilnojamojo turto rinka, o po pastaraisiais mėnesiais vykdytos nekilnojamojo turto rinkos paramos politikos sausį sulėtėjo antrinės rinkos namų kainų kritimas. Statistikos biuro duomenimis, perparduodamų namų kainos 70 miestų, palyginti su gruodžio mėnesiu, sumažėjo 0,54 proc. – tai mažiausias kritimas per aštuonis mėnesius. Oficialūs duomenys rodo, kad sausio mėnesį Kinijos naujų būstų kainos sumažėjo 0,4 proc., išlaikydamos panašų tempą, kaip ankstesniu mėnesiu.

Kinijos centrinis bankas taip pat dar kartą patvirtino, kad 2026 m. įgyvendins „vidutiniškai laisvą“ pinigų politiką. Nuskambėjo pažadai sustiprinti finansinę paramą pagrindinėms sritims, siekiant paskatinti vidaus paklausą, technologines inovacijas ir mažas bei vidutines įmones. Centrinio banko valdytojas nurodė, kad yra galimybių toliau mažinti privalomųjų atsargų normą ir palūkanų normas.

Azijos akcijų rinkose per pastarąsias dvi savaites Japonijos „Nikkei 250“ augo 3,6 proc., Kinijos „blue chips“ indeksas „CSI 300“ dėl Naujųjų metų švenčių judėjo minimaliai – fiksuotas 0,07 proc. augimas, Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį smuktelėjo 0,28 proc.

Karas Irane žymi pavojingą etapą naftos rinkai

Prasidėjus didelio masto konfliktui Artimuosiuose rytuose, fiksuotas didžiausias per ketverius pastaruosius metus naftos kainos šuolis, prekiautojams įvertinus faktinį Hormūzo sąsiaurio uždarymą, kaina buvo šovusi ir virš 79 JAV dolerių už barelį.

Karas žymi naują pavojingą etapą pasaulinei naftos rinkai, nes skriejant raketoms tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauriu iš esmės sustojo. OPEC perspėjo, kad tuo atveju, jei vandens kelias sąsiauriu liks uždarytas, net ir balandžio mėnesį blokui padidinus gavybą papildomi kiekiai ir laisvi pajėgumai nebus pasiekiami.

„Brent“ naftos sandoriai iki vasario 27d. per pastarąsias dvi savaites buvo pakilę 7,21 proc. iki 72 JAV dolerių už barelį. JAV WTI naftos kaina penktadienio sesijos metu kilo 7,65 proc. iki 67 dolerių. Aukso kaina augo 5,75 proc. –  iki 5 278 JAV dolerių už unciją.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją