Minint pasaulinę taupymo dieną: neįdarbinti pinigai finansinės ramybės neatneš

Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam?

Taupymas – finansinio saugumo pamatas

Be santaupų nė vienas nesame atsparus gyvenimo netikėtumams. Todėl rekomenduojama turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansų rezervą, kuris suteiktų laiko ir galimybių priimti racionalius sprendimus krizinėmis situacijomis. Tačiau, kaip rodo „Swedbank“ Finansinės sveikatos indekso duomenys, tokį rezervą turi vos trečdalis šalies namų ūkių ir net 12 proc. prisipažįsta gyvenantys be santaupų.

Norint kaupti rezervą, vertėtų pradėti nuo mažų, bet esminių pokyčių. Pavyzdžiui, kruopštesnio mėnesio biudžeto planavimo, impulsyvių pirkinių ribojimo ir reguliarios, nors ir nedidelės taupymo sumos nusistatymo. Net ir simboliškai sumažinus tam tikras išlaidas, galima atrasti erdvės finansinėms atsargoms.

Ieškant būdų taupyti paprastai, galima vadovautis 50-30-20 taisykle, pagal kurią 50 proc. pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms – maistui, būstui, transportui ir skolų grąžinimui, 30 proc. – nebūtiniems, bet malonumą teikiantiems pirkiniams, o bent 20 proc. – taupymui ir investavimui. Jei tokia proporcija pradžiai atrodo per ambicinga, ir 5 proc. skyrimas taupymui gali tapti svarbiu žingsniu link didesnio finansinio atsparumo. Svarbiausia – išsiugdyti įprotį ir pradėti.

Investavimas – kelias į ilgalaikį saugumą

Vis dėlto, nors santaupos užtikrina stabilų pagrindą po kojomis, finansinis saugumas apima daugiau nei tik taupymą. Subalansavus biudžetą ir sukaupus finansinį rezervą, tampa kur kas paprasčiau planuoti ilgalaikius finansinius sprendimus ir pradėti investuoti.

Vienas svarbiausių argumentų, kodėl verta pradėti investuoti – infliacijos poveikis. Nors dauguma gyventojų vis dar linkę laikyti sukauptus pinigus einamojoje sąskaitoje ar grynaisiais, laikui bėgant jie nuvertėja. Investuojant į grąžą generuojančias priemones, pavyzdžiui, diversifikuotus investicinius fondus, atsiranda galimybė ne tik apsaugoti pinigų perkamąją galią, bet ir ją padidinti. Tarkime, jei infliacija siekia 3 proc., o jūsų investicijos duoda 6 proc. grąžą, jūs išlaikote pinigų vertę ir kartu auginate turimą kapitalą.

Be to, nusprendus imtis investavimo, auga mūsų finansų žinios, stiprėja loginis mąstymas, galintys padėti racionaliau ir finansinei sveikatai palankiau elgtis pačiose įvairiausiose finansinėse situacijose. Ilgainiui šis žinių ir įgūdžių bagažas drauge su įdarbintomis bei grąžą generuojančiomis lėšomis virsta reikšminga papildoma finansinio saugumo dedamąja.

Investuojančiųjų gretos auga

Nors nemažai gyventojų į investavimą žvelgia atsargiai, investuojančiųjų skaičius nuolat auga. „Swedbank“ duomenys rodo, kad rugsėjo pabaigoje aktyviai investuojančių privačių klientų skaičius siekė 120 tūkst., o jų valdomo finansinio turto vertė sudarė 1,7 mlrd. eurų.

Šiandieninė finansinių paslaugų aplinka leidžia investavimą priartinti prie kiekvieno kasdienybės. Mitus apie tai, kad investuoti gali tik turintys dideles sumas ar itin specifinių žinių, paneigia automatizuoti sprendimai atsiskaitant kortele – Mini investicijos. Kiekvieno pirkimo suma apvalinama, o susidaręs skirtumas automatiškai pervedamas į pasirinktą investicinį fondą. Pavyzdžiui, perkant už 4,63 euro, 0,37 euro bus investuota. Viskas vyksta automatiškai, be papildomų veiksmų, todėl šis būdas padeda pamažu formuoti investavimo įprotį.

Pirmuoju bandymu investuoti gali tapti ir antroji ar trečioji pensijų pakopos. Į jas pinigai investicijoms būtų pervedami automatiškai, o, net ir sąlyginai nedidelės sumos, per ilgus metus gali išaugti iki reikšmingos finansinės pagalvės. Pavyzdžiui, jei 25 m. asmuo, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį (2375 euro prieš mokesčius), šiemet pradėtų kaupti antroje pensijų pakopoje, iki pensijos per 40 m., tikėtina, sukauptų beveik 300 tūkst. eurų. Tam tereikėtų skirti 3 proc. nuo mėnesinio atlyginimo (71,25 euro). Palyginus, jei tą pačią sumą žmogus tiesiog atsidėtų kas mėnesį, per 40 m. sutaupytų tik 34,2 tūkst. eurų.

Toks, didelių pastangų ar įsitraukimo nereikalaujantis investavimas – pirmasis žingsnis, padedantis peržengti psichologinius barjerus ir susipažinti su pačiu principu. Vėliau, atsikračius išankstinių nuostatų, daugiau pasidomėjus investavimu ir perpratus su juo susijusius procesus, investuojamas sumas bus drąsu (ir įdomu) didinti. Tokiu būdu investavimas taps ne tik įpročiu, bet ir strateginiu įrankiu, padedančiu kryptingai siekti ilgalaikių finansinių tikslų. Tuo metu finansinė ramybė ateis ne tik iš turimų santaupų, bet ir iš pasitikėjimo sustiprėjusiomis savo finansinėmis žiniomis bei įpročiais.