Švedai seniai žino, lietuviai dar tik atranda: ekspertai įvardijo skirtumus tarp investuotojų

„Kada Lietuvoje gyvensime kaip Švedijoje?“ – vis dar klausiama viešojoje erdvėje. Nors mūsų valstybes skiria tik Baltijos jūra, paplitęs požiūris į asmeninius finansus – skirtingas. Švedams investavimas jau seniai tapęs įprasta kasdienybės dalimi, o Lietuvoje investuojančių gyventojų skaičiaus augimas dar tik įsibėgėja. Ekspertai pabrėžia: jei siekiame panašaus finansinio stabilumo, teks keisti ne tik kasdienius įpročius, bet ir supratimą apie ilgalaikę finansinę gerovę.

„Skirtumų tarp Švedijos ir Lietuvos investuotojų atrasime nemažai, bet esminis – švedai investuoti pradėjo gerokai anksčiau, o ir finansinį turtą kaupia ilgiau. Klasikiniai investavimo instrumentai – pensijų, investiciniai fondai, akcijos, obligacijos – jiems yra įprasti, o mūsų tautiečiai juos dar tik atranda. Be to, investuojančiųjų gyventojų dalis Švedijoje – kur kas didesnė nei Lietuvoje“, – vardija „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

Kaip nurodo V. Šimkus, šiuo metu Lietuvoje aktyviai investuoja apie 7 proc. šalies gyventojų. Švedijoje tai labiau paplitęs įprotis: čia investuoja daugiau nei trečdalis visų gyventojų. Be to, net apie 70 proc. švedų renkasi kaupti savo santaupas bent viename iš investicinių fondų.

Kultūra skaičiuoja šimtametę istoriją

Kaip paaiškina ekspertas, Švedija savo investavimo kultūrą pradėjo kurti prieš kiek daugiau nei 200 metų, kai šalyje 1820 m. buvo atidaryta pirmoji taupomoji sąskaita. Tai tapo stimulu pradėti kurti savo finansinę gerovę.

„Daugeliui švedų investavimas, ypač per įvairius fondus, tapo natūralia gyvenimo dalimi, taip pasirūpinant savo būsimomis pensijomis ar santaupomis. Baltijos šalyse investavimo kultūra yra jaunesnė, bet sparčiai auga. Pastebime daug teigiamų pokyčių, ypač tarp jaunesnių žmonių, kurie nori kontroliuoti savo finansus ir kurti saugesnę ateitį“, – teigia V. Šimkus.

Šis jaunesnių gyventojų noras sumaniai valdyti savo finansus atsispindi ir „Swedbank“ kasmet sudaromame Finansinės sveikatos indekse. Jo duomenys rodo, kad būtent 18–29 m. lietuviai pasižymi geriausiu finansiniu raštingumu iš visų amžiaus grupių.

Investuoti skatina ir valstybė, ir rinkos aktyvumas

Pia Haak, „Swedbank Robur“ investavimo vadovė, sako, kad norą investuoti švedams skatina ne vienerius metus skiriamas dėmesys finansiniam švietimui, kuris prasideda dar mokykloje. Prie to prisideda ir aiškiai pateikiama, lengvai suprantama informacija, taip pat valstybės paskatos ir kiti sprendimai.

„Praėjusio amžiaus pabaigoje įgyvendintos reformos liberalizavo ir išplėtė mažmeninio – arba asmeninio – investavimo galimybes. Prisidėjo ir Švedijos pensijų sistema, padėjusi žmonėms natūraliai žengti pirmąjį žingsnį investavime. Be to, šalyje itin paplitęs kasdienis taupymas, kurio tikslas – susikurti ilgalaikę finansinę gerovę, pasinaudojant akcijų rinkos siūlomomis ilgalaikėmis perspektyvomis“, – komentuoja P. Haak.

Šalies investuotojų gerovę didina ir darbdaviai: jie yra įpareigoti prisidėti prie darbuotojų pensijų fondų. Be to, Švedija išsiskiria ir savo aktyvia vietine kapitalo rinka.

„Vietinė kapitalo rinka – itin aktyvi, daug įmonių bando pritraukti jiems reikalingo kapitalo skolindamosis iš gyventojų, kitų investuotojų. Todėl turime teigiamą investavimo spiralę: kuo daugiau įmonių nori pasiskolinti iš gyventojų, kitų subjektų, tuo pastarieji labiau domisi investavimu ir nori investuoti į vietines įmones. Iš to kiekvienas gauna naudos“, – sako P. Haak.

Prireiks laiko pasivyti

Paklaustas, kuo ypatingas investuotojo iš Lietuvos portretas, „Swedbank“ investavimo strategas teigia, kad mūsų šalis dar tik žengia pirmuosius tvirtesnius žingsnius investicijų pasaulyje. Anot jo, populiaresni alternatyvūs, o ne tradiciniai investavimo instrumentai.

„Lietuvių meilė nekilnojamajam turtui – neblėstanti, o paskui ją ateina ir kitos investavimo formos, pavyzdžiui, investavimas per tarpusavio skolinimo platformas ir kt. Klasikiniai instrumentai, kurie sudaro ilgalaikių investicijų pagrindą – fondai, obligacijos, dar tik atranda savo investuotojus, tačiau jų dalis – auga. Be to, mūsų investavimo patirtis – labai trumpa, o daliai namų ūkių svarbiausia sukaupti pakankamą finansinį rezervą“, – sako V. Šimkus.

Dar viena atsargumo priežastimi ekspertas įvardija ir 2008–2009 m. finansų krizės sustabdytą vidaus kapitalo rinkos plėtrą. Pasak jo, iki šios krizės šalies gyventojai aktyviai investavo, tačiau rinkų griūtis neretam tapo skaudžia patirtimi.

„Tai atvėsino ir norą investuoti, ir plėsti kapitalo rinką. Vis dėlto, pastaruosius keletą metų stebime aktyvią investavimo įpročių plėtrą ir investuojančiųjų dalies augimą, pavyzdžiui, vien per „Swedbank“ investuojančių gyventojų skaičius šiemet perkopė 100 tūkst. ribą. Tačiau prireiks nemažai laiko, kol vidaus rinka sustiprės ir pradės vytis Skandinaviją. Šiuo metu Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas siekia apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai ši dalis Švedijoje siekia net 200 proc. BVP. Todėl reikės stiprinti ir investavimo įpročius, ir finansinį raštingumą apskritai“, – teigia investavimo strategas.

Svarbiausia – pradėti

Paklaustas, kokių veiksmų reikėtų imtis norint pakeisti tipinio Lietuvos investuotojo portretą, ekspertas pabrėžia, kad šis procesas turėtų būti paprastas ir visiems prieinamas. Pasak jo, norint pradėti investuoti, nebūtina būti ekspertu ar turėti daug pinigų: finansinį rezervą sukaupti ar investuoti padėti gali automatizuoti sprendimai.

„Švedijoje daugelis žmonių kas mėnesį taupymui automatiškai atideda dalį lėšų: laikui bėgant, tai padeda suformuoti gerus įpročius. Verta pradėti investuoti kuo anksčiau, kad ir nedidelėmis sumomis – svarbiausia būti nuosekliais, pavyzdžiui, tam naudotis E. taupykle ir Mini investicijomis. Be to, patartina mąstyti ilgu laikotarpiu ir nesijaudinti dėl trumpalaikių rinkos svyravimų – jų visada buvo ir bus“, – teigia „Swedbank“ investavimo strategas V. Šimkus.

Visgi, kaip pabrėžia ekspertas, investavimas nėra sėkmės ar turto klausimas – tai kelias į norimą gyvenimą ir finansinę laisvę, kurios kūrimas vyksta nuosekliai, žingsnis po žingsnio.