2022 balandis finansų rinkose: blogiausias mėnesis akcijoms per pastaruosius 50 metų

Balandis akcijoms visada būna palankiausias mėnuo prieš silpnesnį gegužės–spalio sezoną. Tačiau šiemet sąlygos iš esmės skiriasi nuo pastarųjų 30 metų: rekordinė ir kylanti infliacija, dėl to agresyviai griežtėjanti centrinių bankų pinigų politika, karas Rytų Europoje. EUR/USD valiutų poros kursas balandį patyrė vieną didžiausių mėnesio nuosmukių (USD sustiprėjo) – 4,7 %. Akivaizdu, kad dėl karo, žaliavų kainų šuolio ir didėjančių palūkanų normų labiausiai nukenčia Europa, o JAV pirmauja visose trijose srityse. Vis dėlto balandį JAV akcijų rinkos rezultatai vis dar buvo prastesni, tik dėl kitos priežasties – toliau  mažėjo inovacijų ir technologijų sektoriaus akcijų vertė. Kadangi Europos ir besivystančios rinkos turi daug mažesnį technologijų sektorių, šių regionų rezultatai balandį buvo geresni nei JAV.

„MSCI World“ pasaulio akcijų rinkos indeksas JAV doleriais smuko 8,3 % – tai buvo blogiausias balandis akcijų rinkose per pastaruosius 50 metų. Tačiau indeksas eurais atpigo gerokai mažiau – 3,6 %. Aukso kaina eurais padidėjo 2,8 %, o „Brent“ nafta eurais brango 6,4 %. Silpnesnis euras reiškia dar didesnę infliaciją euro zonai ateityje, nes brangsta importas. Geriausiai sekėsi „gynybiniams“, arba konservatyviems, sektoriams: pagrindinių vartojimo produktų ir komunalinių paslaugų sektoriams, taip pat energetikos sektoriaus rezultatai vėl buvo geri. Prasčiausias balandis buvo technologijų sektoriaus akcijoms (ypač inovatyvesnėms ir brangesnėms): „Netflix“ prarado pusę savo vertės, elektromobilių startuoliai „Rivian“ (-40 %), „Lucid“ (-30 %), mikroschemų (naudojamų kriptovaliutų kasybai) gamintoja „Nvidia“ (-32 %), „Amazon“ (-24 %). Vienas technologijų sektoriaus ženklas spindėjo ryškiai – Elonas Muskas įsigijo „Twitter“ (+27 %).

Skolos vertybinių popierių srityje pasaulinės tendencijos nesikeitė. Obligacijų vertė ir toliau mažėjo, nes investuotojai reikalauja didesnio pajamingumo kaip kompensacijos už rekordinius infliacijos rodiklius. Daugelis vengia obligacijų, nenorėdami patirti „finansinių represijų“ – situacijos, kai infliacijos lygis yra gerokai didesnis už palūkanų normas. „Bloomberg“ obligacijų eurais (investicinio reitingo obligacijų) rinkos indeksas krito dar 3,4 %, o pajamingumas iki išpirkimo pakilo iki 1,5 %. Žemesnės kokybės didelio pajamingumo obligacijos eurais atpigo 2,7 %, o besivystančių rinkų obligacijos JAV doleriais smuko 6 %. Geresnius didelio pajamingumo obligacijų rinkos rezultatus galima paaiškinti daug trumpesne jų trukme.

Daugiau informacijos apie padėtį finansų rinkose balandžio mėnesį prisegtuke žemiau, o visas rinkų apžvalgas galite rasti čia.