Ar finansinė pagalvė svarbiau už investicijas?

Pinigai daugeliui žmonių vis dar yra jautri tema. Vieni juos kaupia „juodai dienai“, kiti ryžtasi investuoti, mat tikisi didesnės grąžos. Tačiau ekspertai sako, kad abu šie pasirinkimai dažnai susiję ne tik su logika, bet ir su psichologija. Finansinius sprendimus lemia ne vien pajamos ar žinios. Svarbų vaidmenį atlieka vaikystės patirtys, baimė prarasti pinigus ir noras jaustis saugiai.

Ar tikrai investavimas skirtas tik turtingiesiems ir kodėl šis mitas tebetrukdo žengti pirmą žingsnį? Kiek mūsų finansiniuose sprendimuose yra logikos, o kiek – emocijų? Ar investavimo vis dar bijome dėl rizikos, ar dėl giliai įsišaknijusių nuostatų apie pinigus? Apie tai kalbamės su ekspertėmis.

Pinigai – daugiau nei skaičiai sąskaitoje

Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė ir Kolpingo kolegijos lektorė Vitalija Mikutaitienė pabrėžia, kad pinigai – ne tik skaičiai banko sąskaitoje ar jų kiekis piniginėje esamuoju laiku. Tai – žmogaus vertės, galios, pripažinimo ir saugumo simbolis.

„Pinigų trūkumas ar net menka tikimybė, kad pinigų neužteks patenkinti būtiniausiems fiziologiniams poreikiams gali sukelti baimę ir stiprius vidinius išgyvenimus.

Pinigų trūkumas labai stipriai veikia ir poros tarpusavio santykius“, – aiškina ekspertė.

Pašnekovė nurodo, kad tuomet, kai pinigų daugėja, didėja ir pasitenkinimas gyvenimu. Tačiau tai vyksta tik iki tam tikros ribos.

„Deja, turimų pinigų kiekis tiesiogiai neturi įtakos didesnei laimei. O tą dauguma žmonių pamiršta“, – sako V. Mikutaitienė.

Vaikystės patirtys formuoja mūsų santykį su pinigais

Psichologė teigia, kad tie žmonės, kurie vaikystėje patyrė nepriteklių ir skurdą, vėliau yra linkę labiau kaupti pinigus, o ne juos investuoti.

„Finansinis nesaugumas lemia psichologines traumas, kurios veikia finansinius sprendimus. Žmogui, kad jaustųsi saugus, reikia pinigų banko sąskaitoje arba grynųjų „kojinėje“. O investicijos tokio saugumo nesuteikia. Investavimas visuomet yra susijęs su rizika, o tai gąsdina. Juk gali laimėti, bet gali ir pralaimėti. Pinigų praradimas yra psichologiškai nepakeliamas“, – pasakoja V. Mikutaitienė.

Ji aiškina, kad nepriteklių gyvenime patyrusiems asmenims suaugus yra sunku investuoti į nekilnojamąjį turtą ar terminuotus indėlius, mat tą padarius prarandama greita galimybė pinigus išgryninti.

„Dėl šios priežasties gali kilti daug nerimo. Taip pat svarbu tai, kad tie, kurie augo nepritekliuje, niekada nematė, kaip tėvai investavo, nebuvo ugdomas jų finansinis raštingumas. Tokiems žmonėms investavimas gali atrodyti nesaugus, pavojingas“, – sako ekspertė.

Pašnekovė pabrėžia, kad bene kiekvienas žmogus nesąmoningai perima šeimos finansinius modelius. Vis tik pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet asmenys nori gyventi visiškai radikaliai skirtingą gyvenimą nei jų tėvai.

Saugumas ar laisvė: ko iš tiesų ieškome piniguose?

V. Mikutaitienė pasakoja, kad kaupdami santaupas žmonės dažniausiai bando sumažinti vidinį nesaugumo jausmą.

„O rizikuodami ir investuodami jie išgyvena jaudulį, azartą. Kitaip tariant, gauna dopamino. Tokiu būdu patenkinamas autonomijos ir kontrolės poreikis. Investuodami žmonės tampa nepriklausomi nuo darbdavių, jaučiasi valdantys savo likimą. Sėkmingos investicijos gali suteikti pripažinimą visuomenėje, statusą ir aplinkinių pagarbą. Tačiau tokie žmonės pradeda jausti ir FOMO baimę. Tai – nerimas, kad tik niekas nebūtų praleista, psichologinis spaudimas bijant pražiūrėti geras investicijas“, – teigia pašnekovė.

Psichologė pabrėžia, kad vaikystėje girdėtos frazės tampa kiekvieno iš mūsų vidiniais balsais. Net suaugęs žmogus gali gyventi pagal tėvų perduotas nuostatas.

„Jei žmogus vaikystėje girdėjo, kad pinigai – blogis, apie juos kalbėti negražu ir už juos laimės „nenusipirksi“, natūralu, kad ir suaugus jis nenorės domėtis finansiniu raštingumu. Liaudyje dideli turtai neretai tebėra siejami su „nešvariai“ uždirbtais pinigais“, – nurodo ekspertė.

Ji pabrėžia, kad vienam finansinis saugumas reiškia santaupas ir stabilumą, kitam – laisvę rinktis, galimybę keisti gyvenimą ar jaustis nepriklausomam. Saugumo jausmas, ekspertė pabrėžia, yra labai individualus dalykas.

Finansinis saugumas prasideda nuo balanso

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė įsitikinusi, kad didžiausia klaida – bandymas rinktis arba taupymą, arba investavimą.

„Siekiant stiprios finansinės sveikatos ilgalaikėje perspektyvoje, reikalingi abu dalykai. Taigi, svarbu turėti ne tik finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, bet ir kuo anksčiau pradėti investuoti į ilgalaikius tikslus“, – pasakoja ekspertė.

Anot jos, dar viena dažna klaida – tikėjimasis greito rezultato arba manymas, kad neverta pradėti investuoti, jei šiuo metu nėra galimybės atidėti didesnių sumų.

„Vis tik svarbu suprasti, kad ilgalaikėje perspektyvoje net ir nedideli, bet reguliarūs žingsniai investuojant turi didelę reikšmę. Jie ne tik padeda formuoti sveikus finansinius įpročius, bet ir stiprina pasitikėjimą savo finansais“, – aiškina pašnekovė.

J. Cvilikienė nurodo, kad tai palaipsniui neabejotinai kuria tvarų finansinį saugumą.

Investavimą atranda vis daugiau gyventojų

Kalbinama banko atstovė teigia, kad didžioji dauguma lietuvių yra linkę taupyti, o ne investuoti. Duomenys rodo, kad didžioji dalis santaupų laikoma sąskaitose ar indėliuose.

„Investavimą pamažu atranda vis daugiau gyventojų, tačiau daugeliui dar trūksta žinių, įgūdžių ir pasitikėjimo savo jėgomis. Per metus mūsų banko investuojančių klientų skaičius išaugo pusantro karto ir pasiekė 141 tūkst. Bendras investuojančių mūsų klientų turtas per metus išaugo 35 proc. ir siekia beveik 1,5 mlrd. Eur“, – aiškina ekspertė.

J. Cvilikienė nurodo, kad gyventojai vis aktyviau investuoja į fondus, nekilnojamąjį turtą, kitus instrumentus. Tai rodo, jog auga susidomėjimas įvairiais investavimo sprendimais, drąsa bandyti.

Mitas, kad investavimas skirtas tik turtingiesiems, vis dar gyvas

Ilgametę patirtį sukaupusi ekspertė aiškina, kad darbo praktikoje neretai vis dar tenka išgirsti, kad investavimas skirtas tik tiems, kurie jau sukaupę didesnį turtą.
„Tokį požiūrį galima suprasti. Daugeliui gyventojų pirmiausia tenka pasirūpinti būtiniausiomis išlaidomis. Naujausios mūsų apklausos duomenimis, 28 proc. namų ūkių išlaidos yra lygios arba net didesnės nei pajamos, todėl daliai žmonių investavimui lėšų tiesiog nelieka“, – pripažįsta pašnekovė.

Vis tik, anot jos, didelė dalis gyventojų, peržiūrėję savo biudžetą ir prioritetus, galėtų reguliariai atsidėti bent nedidelę sumą investavimui. J. Cvilikienė pabrėžia, kad šiandien tam yra daug paprastų ir lengvai prieinamų sprendimų, o pradėti investuoti galima net nuo kelių eurų ar automatiškai apvalinant kasdienių pirkinių sumas.

Finansinis rezervas – vienas svarbiausių saugumo elementų

Banko atstovė sako, kad pradėjus domėtis finansinio raštingumo tema pirmiausia vertėtų sukaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Tai – vienas pagrindinių finansinio saugumo elementų. Jei tokio rezervo dar nėra, verta pradėti nuo taupymo.

„Taip pat investuoti nereikėtų skubėti tiems, kurie dar nesupranta, kaip investavimas veikia, kokios yra jo rizikos ir galimybės. Pirmiausia verta skirti laiko pagrindinėms žinioms, įvertinti savo galimybes ir tik tada pradėti investuoti“, – sako J. Cvilikienė.

Paklausta, kiek pinigų turėtų būti sukaupęs žmogus, kuris nori turėti „finansinę pagalvę“, pašnekovė nurodo, kad tai priklauso nuo žmogaus išlaidų ir finansinių įsipareigojimų. Anot jos, dažniausiai rekomenduojama turėti bent 3 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą. Tad verta pagalvoti, kokios sumos reikėtų pragyventi, jei kelis mėnesius negautumėte pajamų.

Kodėl laikyti daug grynųjų – ne pati geriausia idėja?

Kalbinama ekspertė išskiria, kad viena dažniausiai daromų klaidų – didelių sumų laikymas grynaisiais. Tai, anot jos, ne tik nesaugu dėl sukčiavimo ar vagysčių rizikos, bet ir reiškia, kad pinigai laikui bėgant nuvertėja.

„Kita klaida – aiškaus plano neturėjimas. Svarbu įsivertinti savo finansinę situaciją, tikslus ir pasirinkti tinkamiausias priemones jiems pasiekti“, – aiškina J. Cvilikienė.

Ji pabrėžia, kad svarbiausia suprasti, jog investavimas yra ilgalaikis procesas. Jis gali padėti auginti santaupas, tačiau visada yra susijęs ir su rizika. Todėl verta pradėti pamažu, nuo nedidelių sumų ir investuoti tik į tai, ką suprantame.

„Visuomet, prieš priimant sprendimus, naudinga pasikonsultuoti su finansų srities specialistais. Profesionali konsultacija gali padėti ramiau priimti sprendimus ir išsirinkti tinkamiausią variantą“, – pataria ekspertė.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją