ECB sumažino palūkanas, ar dar yra erdvės mažėjimui?

Europos centrinis bankas (ECB) jau aštuntą kartą ketvirčiu procentinio punkto sumažino bazines palūkanų normas. Po šios dienos sprendimo jos siekia 2 proc. Sprendimas buvo lauktas ir jau kurį laiką pilnai atsispindėjo tarpbankinėse palūkanose.  Vasarą centrinis bankas, tikėtina, padarys taktinę pauzę, kurios metu įvertins ekonomikos būklę, bet rudenį galima tikėtis tolesnio palūkanų mažėjimo.

Gegužės mėnesį metinė infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir pagaliau nukrito kiek žemiau 2 proc. tikslo. Dar svarbiau, grynoji infliacija (atmetus maisto ir energijos kainas), ilgą laiką neraminusi ECB, sulėtėjo iki 2,3 proc. Atlyginimų statistika taip pat rodo, kad kainų spaudimas Europoje išsikvėpė. Palankios infliacijos tendencijos kartu su vis dar buksuojančia Europos ekonomika leido centriniam bankui sumažinti palūkanas.

Savo komunikacijoje ECB akcentavo itin aukštą neapibrėžtumo lygį. Centrinio banko vertinimu, prekybos konfliktų paaštrėjimas neigiamai paveiktų tiek augimą, tiek kainas. ECB atnaujino ekonomines prognozes. BVP augimo prognozė nesikeitė – stipresnis nei tikėtasi pirmas ketvirtis atsvėrė neigiamą aukštesnių muitų įtaką.

Dėl ženkliai žemesnių energijos kainų ir gerokai sustiprėjusio euro kurso, ECB stipriai sumažino infliacijos prognozę. Dabar centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet vidutinė infliacija sieks 2 proc., o kitąmet – tik 1,6 proc. Žemesnės infliacijos prognozės atveria duris tolesniam palūkanų mažėjimui.

Prekybos politika gali paveikti ir palūkanas

Kol kas Europos ekonomika rodo atsparumą, o akcijų rinkos Europoje įžvelgia daugiau optimizmo, nei rizikų – pagrindinis Europos akcijų indeksas Stoxx 600, šiemet kilo beveik 9 proc., Vokietijos DAX net 22 proc.

Norėdama parduoti produkciją iki įsigaliojant muitams, Europos pramonė pirmą ketvirtį padidino apsukas, o tai lėmė spartesnį nei tikėtasi ekonomikos augimą. Tačiau yra ir tvaresnių tendencijų – verslai ir gyventojai reaguoja į mažesnes palūkanas, kreditavimo apimtys Europoje įsibėgėja. Be to, Vokietijos ir kitų šalių planai didinti investicijas į gynybą ir infrastruktūrą skatins ekonomiką, bet tuo pačiu ir rizikuoja šiek tiek padidinti infliaciją. Jei Europos augimas butų stipresnis nei dabar tikimasi, palūkanos Europoje gali likti aukštesnės.

Kita vertus, neprognozuojama prekybos politika gali paveikti ECB sprendimus. Didesni prekybos barjerai eksportuojančioms Europos šalims reikštų didesnę konkurenciją ir neigiamą įtaką tiek augimui, tiek kainoms. JAV ir Europos komisija indikuoja, kad derybos vyksta sėkmingai, tačiau jos bus sunkios, bent jau bazinis 10 proc. muitas Europos prekėms, tikėtina, liks. Prekybos konfliktų paaštrėjimas tikėtina vestų prie žemesnių palūkanų ateityje.

Kiek dar gali mažėti palūkanos?

Europos centrinis bankas, tikėtina, kitą kartą mažins palūkanas tik rugsėjį. Rinkos šiuo metu tikisi palūkanų stabilizacijos kiek žemiau 1,75 proc. ribos. Todėl reali tikimybė, kad rugsėjo palūkanų mažinimas nebus paskutinis, taip pat egzistuoja. Tuo metu „Swedbank“ prognozuoja, kad lėtas ekonomikos augimas ir sparčiai lėtėjantis atlyginimų augimas leis palūkanas sumažinti iki 1,5 proc. gruodį, tačiau bet kuriuo atveju palūkanų karpymo ciklas artėja prie pabaigos.

Kita vertus, ilgalaikė valstybių skolinimosi kaina laikosi aukštame lygyje. Tai signalizuoja, kad palūkanos artimiausią dešimtmetį bus aukštesnės nei praėjusį, o rizika, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu sugrįš, padidėjusi. Rinkos mato scenarijų, kad 2026 metų antroje pusėje palūkanos gali pradėti vėl didėti, tačiau kol kas tai lieka rizika, o ne pagrindiniu scenarijumi.

Mažėjančios palūkanos prisideda prie akcijų augimo

Švelnėjanti ECB politika prisideda prie gerų Europos akcijų rinkų rezultatų, tačiau didžioji dalis gerų naujienų jau yra įskaičiuota. Mažesnės palūkanos labiausiai palankios cikliniams sektoriams – pramonei, statybų sektoriui, ilgalaikio vartojimo prekėms ir kitoms kapitalui intensyvioms sritims. Kita vertus šiuos sektorius labiau veikia ir prekybos politikos neapibrėžtumas. Aukštesni saugių obligacijų pajamingumai yra gera žinia konservatyvesniems investuotojams, nes vėl galima gauti grąžos neprisiimant daug rizikos.

Jei pasitvirtintų scenarijus, kuriame palūkanos pradeda augti 2026 m. pabaigoje, tai vyktų dėl daug spartesnio nei dabar tikimasi ekonomikos augimo. Tokie teigiami augimo siurprizai, įprastai, labai teigiamai veikia akcijų kainas, bet trumpuoju laikotarpiu atpigina obligacijas.