Ilgai ir pelningai: ko tikėtis 2026-aisiais?

Naujame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aptaria, ko tikėtis 2026-aisiais: kokios pagrindinės ekonomikos ir rinkų tendencijos ryškėja metų pradžioje, o kur slypi didžiausios rizikos. 

Kalbėdami apie padėtį arčiau namų, pašnekovai gana pozityviai vertina Europos perspektyvas. 

„Euro zonos ir visos Europos Sąjungos ekonomika turbūt pastarąjį pusmetį daugiausiai teigiamų siurprizų parodęs regionas. Nei JAV vykdoma užsienio prekybos politika, nei importo muitai, nei kiti nepalankūs veiksniai nedestabilizavo bloko. Matėme, kad paspartėjo vidaus vartojimo augimas, atsigavo pramonė“, – pozityvius pokyčius Europos ekonomikoje vardija N. Mačiulis. 

Kalbėdami apie investavimą, pašnekovai akcentuoja diversifikacijos naudą: pastaruoju metu platesnis išskaidymas už JAV ribų galėjo būti naudingas europiečiams, ypač vertinant rezultatus eurais.

Atskira tema – krentanti JAV dolerio vertė. Pasak N. Mačiulio, JAV politikos kryptis ir retorika gali reikšti didesnę erdvę dolerio silpnėjimui nei stiprėjimui, o tai ypač aktualu investuotojams, kurių investavimo horizontas yra 5–10 metų. 

Kaip pastebi Vytenis Šimkus, nors trumpalaikės rizikos atkeliauja iš kitos Atlanto pusės, struktūrinės bėdos dažniausiai atkeliauja iš Kinijos. „Nors JAV muitai sumažino Kinijos eksportą į JAV, bendra Kinijos užsienio prekyba išlieka stipri – dalis srautų perorientuojama į kitas rinkas“, – sako N. Mačiulis.

Kalbant apie dirbtinio intelekto bumą, pastebimi ryškūs skirtumai tarp Vakarų ir Azijos šalių.

„Kinijos dirbtinio intelekto strategija – taupesnė ir labiau orientuota į praktinį pritaikymą, kai tuo tarpu JAV technologijų gigantai daug investuoja į infrastruktūrą ir modelių treniravimą, o aiškesnis monetizavimo planas ne visada matomas iš karto“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

O kokias 2026-ųjų rizikas jau galima įžvelgti ir ar įmanoma joms pasiruošti?

Pasak pašnekovų, pirmoji rizika – JAV užsienio ir prekybos politika, galinti greitai išprovokuoti sukrėtimus. Antra – dirbtinio intelekto ciklas: jei pasikeistų investuotojų lūkesčiai, kiek reikia investuoti ir kiek iš to galima uždirbti, tai galėtų perbraižyti pinigų srautus ir rinkų vertinimus. Trečia – pinigų kaina ir infliacijos sugrįžimo rizika. Tai ypač aktualu JAV: jei infliacija vėl pradėtų kilti, o palūkanų mažinimas taptų neįmanomas (arba, priešingai, būtų tęsiamas dėl politinio spaudimo), rinkos galėtų patirti nemalonų scenarijų, primenantį 2022 m. korekciją. 

Tarptautinė aplinka išlieka ypatingai nepastovi, antraštės triukšmingos, tačiau rinkos, regis, išmoko į tai reaguoti kiek šalčiau – investuotojams svarbiausia stebėti faktus, suprasti scenarijų rizikas ir būti pasiruošusiems didesniam bangavimui. Taigi, pašnekovų teigimu, šiais metais verta tikėtis geriausio, bet labai svarbu neužmiršti pasirengti ir mažiau palankiems scenarijams.

Savo patogumui įrašo galite klausytis „Spotify“ platformoje: 

Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Informacija tinklalaidėje pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti/parduoti konkrečias finansines priemones.