Ilgai ir pelningai: milijardai į dirbtinį intelektą – kas iš to uždirbs?

2026-11-18
 

Pasaulio ekonomika kol kas demonstruoja atsparumą, tačiau finansų rinkose netrūksta priežasčių nerimauti. Infliacija Jungtinėse Amerikos Valstijose išlieka aukšta, investuotojai iš naujo vertina palūkanų normų perspektyvas, o į dirbtinio intelekto infrastruktūrą nukreipiamos milžiniškos investicijos kelia vis daugiau klausimų dėl jų atsiperkamumo.


Naujausiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aptaria, kas gali pakeisti dabartinį ekonomikos augimo ciklą.

Ekonomika auga, tačiau jos varikliai keičiasi

Nors finansų rinkose nuotaikos svyruoja, pagrindiniai ekonomikos rodikliai kol kas nerodo ryškaus sulėtėjimo. Pasak N. Mačiulio, JAV ekonomika šiemet turėtų augti šiek tiek daugiau nei 2 proc., panašaus tempo tikimasi ir kitais metais. Vis dėlto po šiais skaičiais slypi nevienodas atskirų ekonomikos sektorių aktyvumas.

Tradicinės investicijos, ypač būsto ir komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose, išlieka vangios. Tuo metu duomenų centrų statybos ir kita su dirbtiniu intelektu susijusi infrastruktūra tampa vienu svarbiausių augimo šaltinių.

„Investicijos į duomenų centrų statybas pirmą kartą pralenkė investicijas į biurus. Galima sakyti, kad dirbtinio intelekto agentams infrastruktūros statoma daugiau nei žmonėms. Ekonomikos struktūra keičiasi, tačiau esminis klausimas – niekas tiksliai nežino, kiek tos infrastruktūros iš tiesų reikės“, – sako N. Mačiulis.

Europoje ekonomikos augimas lėtesnis, tačiau, ekonomisto vertinimu, jos atsparumas brangiai energijai pasirodė didesnis, nei buvo galima tikėtis. Augimą palaiko ir investicijos į gynybą, kurių poveikį jaučia kitos pramonės šakos.

Didžiausia rizika – ne pati infliacija, o pinigų kaina

Pasak pašnekovų, vienas svarbiausių artimiausio laikotarpio klausimų bus palūkanų normų kryptis. JAV infliacija išlieka platesnio masto, nei norėtų centrinis bankas, o investicijoms į dirbtinio intelekto infrastruktūrą reikia vis daugiau skolinto kapitalo.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pinigų paklausą didina ne tik technologijų bendrovės. Dideles sumas skolintis ir anksčiau prisiimtus įsipareigojimus refinansuoti turi ir JAV valstybė. Todėl skolinimosi kaina gali išlikti aukšta net ir tuomet, kai dalis infliaciją skatinančių veiksnių susilpnės.

„Pirmąjį pusmetį atrodė, kad investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą beveik nejautrios palūkanų normoms. Nesvarbu, ar duomenų centrui skolinamasi už penkis, šešis ar aštuonis procentus. Dabar tas jautrumas jau atsirado. Investuotojai pradeda vertinti, ar pasiskolinti pinigai iš tiesų sukurs tokią grąžą, kokios tikimasi“, – aiškina N. Mačiulis.

Europoje situacija kitokia. Nors rinkos tikisi tolesnio Europos Centrinio Banko palūkanų didinimo, N. Mačiulis abejoja, ar euro zonos ekonomikai toks griežtinimas reikalingas ilgesnį laiką. Jo vertinimu, infliacijos spaudimas čia nėra toks plačiai įsišaknijęs kaip JAV, o mažmeninė prekyba jau rodo silpnumo ženklus.

„Euro zonos ekonomikai nereikia ilgus metus laikyti palūkanų normų virš trijų procentų. Augimas ir taip nėra labai spartus, o valstybių skolinimosi poreikis didelis. Mūsų bazinis scenarijus – palūkanos dar padidės, tačiau vėliau Europos Centrinis Bankas bus priverstas jas mažinti“, – sako ekonomistas.

DI investicijų mastas neturi istorinio precedento

Dirbtinio intelekto technologijų plėtra tapo viena svarbiausių finansų rinkų temų. Tačiau, pasak pašnekovų, technologijos potencialas ir į ją investuojančių bendrovių vertė yra du skirtingi klausimai.

N. Mačiulio teigimu, investicijų į DI infrastruktūrą mastas, palyginti su ekonomikos dydžiu, išsiskiria net istorinių technologinių proveržių kontekste. Dėl to didėja tikimybė, kad dalis projektų nepasieks numatyto atsiperkamumo.

„Technologija yra svarbi ir reikšminga, tačiau kai investuojama tokiais tempais, galima smarkiai suklysti vertinant, kiek infrastruktūros reikės ir kokią grąžą ji sukurs. Net ir pačios bendrovės šiandien negali patikimai pasakyti, kaip atrodys jų pinigų srautai po penkerių metų“, – pastebi N. Mačiulis.

V. Šimkus atkreipia dėmesį, kad dabartinis DI investicijų ciklas nuo interneto bendrovių bumo praėjusio amžiaus pabaigoje skiriasi vienu svarbiu aspektu: naujai kuriami skaičiavimo pajėgumai jau dabar intensyviai naudojami, o didžiųjų technologijų bendrovių pajamos iš duomenų centrų veiklos didėja.

Vis dėlto tai negarantuoja, kad ir naujos investicijos bus pelningos. Brangstant lustams, sudėtingėjant duomenų centrų prijungimui prie elektros tinklų ir didėjant statybų sąnaudoms, kiekvieno naujo projekto atsiperkamumą tenka vertinti iš naujo.

DI poveikį pirmiausia gali pajusti jauni darbuotojai

Nors finansų rinkose daugiausia dėmesio sulaukia technologijų bendrovių vertinimai, N. Mačiulis mano, kad vidutiniu laikotarpiu svarbiausias klausimas bus DI poveikis produktyvumui, užimtumui ir darbo užmokesčiui.

Pasak ekonomisto, pirmieji pokyčiai jau pastebimi jaunų specialistų darbo rinkoje. Naujai studijas baigę ekonomistai, teisininkai, analitikai ir kitų sričių specialistai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su technologijomis, kurios gali atlikti dalį pradedantiesiems įprastai patikimų užduočių.

„Jauni žmonės gali turėti gerų universitetinių žinių, tačiau dar neturi patirties ir kontekstinio supratimo. Jiems įsilieti į darbo rinką bus sudėtingiau, nes dalį užduočių dirbtinio intelekto agentai jau gali atlikti pigiau. Tai viena svarbiausių vidutinio laikotarpio ekonominių rizikų“, – sako N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad „Swedbank“ klientų duomenyse Lietuvoje taip pat matomas lėtesnis jaunesnių nei 30 metų darbuotojų atlyginimų augimas, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis.

V. Šimkaus vertinimu, mažesnis jaunų darbuotojų samdymas ilgainiui gali sukurti ir kitą problemą: įmonėms bus sunkiau užauginti patyrusių specialistų pamainą.

„Jeigu šiandien įmonės mažiau samdo jaunų žmonių, ateityje gali kilti verslo tęstinumo iššūkių. Kas pakeis patyrusius darbuotojus, jeigu nauja specialistų karta nebus įgijusi reikiamos praktikos?“ – klausia V. Šimkus.

Kuo baigsis dabartinis investicijų ciklas?

N. Mačiulis pripažįsta, kad milžiniškas investicijų mastas ir sudėtingi finansavimo ryšiai sudaro prielaidas rimtam sukrėtimui. Tačiau, jo vertinimu, centriniai bankai po 2008–2009 metų krizės geriau pasirengę reaguoti į finansų sistemos problemas.

V. Šimkus linkęs manyti, kad galimas nuosmukis būtų panašesnis į interneto bendrovių burbulo sprogimą nei į pasaulinę finansų krizę. Viena priežasčių – DI investicijos kol kas sutelktos palyginti siaurame, finansiškai stiprių bendrovių segmente. Be to, sumažintos palūkanų normos galėtų paskatinti šiuo metu vangius kitus ekonomikos sektorius.

Vis dėlto abu pašnekovai pabrėžia svarbią išlygą: toks scenarijus priklausytų nuo darbo rinkos atsparumo.

„Jeigu nedarbas pradėtų sparčiai didėti ne vien dėl ekonominio ciklo, bet ir dėl struktūrinių pokyčių, kai technologijos pakeičia išsilavinusius darbuotojus, mažesnių palūkanų normų gali ir nepakakti. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, kiek uždirbs dirbtinio intelekto bendrovės, bet ir kaip ši technologija pakeis visą ekonomiką“, – apibendrina N. Mačiulis.

Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Tinklalaidėje pateikiama informacija yra skirta tik informaciniais ir edukaciniais tikslais ir negali būti laikoma investavimo rekomendacija, pasiūlymu ar kvietimu pirkti ar parduoti finansines priemones.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.