Ilgai ir pelningai: nafta, palūkanos ir DI – kas kelia didžiausias bangas rinkose?

Vasaros mėnesiai finansų rinkose ramūs nebuvo. Investuotojai stebėjo brangstančią naftą, besikeičiančius centrinių bankų signalus, naujus rekordus dirbtinio intelekto bendrovių akcijose ir vis dažniau pasigirstančias kalbas apie galimą JAV ekonomikos recesiją.

Naujausiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aptaria, kas šiuo metu labiausiai lemia rinkų nuotaikas. Kodėl brangstant naftai degalinėse pokyčius jaučiame labiau nei anksčiau? Ar aukštos palūkanų normos vis dar stabdys ekonomiką? Kiek tvarus dirbtinio intelekto įmonių augimas ir ar JAV ekonomikai iš tiesų gresia recesija?

Brangsta ne tik nafta, bet ir jos perdirbimas

Naftos kaina šią vasarą svyravo itin plačiai, tačiau nei vartotojai, nei finansų rinkos į kiekvieną jos šuolį nebereaguoja taip jautriai kaip prieš kelerius metus. Pasak N. Mačiulio, dabartinis kainų lygis kol kas nėra toks, kuris reikšmingai sumažintų vartojimą, sustabdytų ekonomikos augimą ar sukeltų spartų kitų prekių ir paslaugų brangimą.

„Per savaitę dešimčia ar dvidešimčia dolerių pabrangstanti ir vėl atpinganti nafta dabar daug kam nebesukelia didelių emocijų – per pastarąjį pusmetį tokie svyravimai tapo beveik įprasti. Tai nėra 2022 metų scenarijus, kai energijos kainų šokas nuvilnijo per visą ekonomiką ir pradėjo kelti kone visų prekių bei paslaugų kainas. Kol kas matome smarkiai persidėliojančias tiekimo grandines, tačiau ne energijos krizę, kuri galėtų iš esmės pakeisti bendras ekonomines tendencijas“, – sako N. Mačiulis.

Šįkart galutinę degalų kainą lemia ne vien naftos žaliavos kaina. Dėl sutrikusių tiekimo grandinių ir ribotų perdirbimo pajėgumų itin išaugo naftos perdirbimo maržos. Todėl žaliavinei naftai pingant degalų kainos gali mažėti gerokai lėčiau, nei tikisi vairuotojai.

Vis dėlto, nepaisant brangesnės energijos, Europos ekonomikos rodikliai kol kas išliko palyginti stiprūs. Pasak pašnekovų, tam įtakos turėjo itin žemi ankstesni lūkesčiai, taip pat – investicijos į infrastruktūrą ir gynybą. Lietuvos ekonomikai papildomą impulsą suteikė ir gyventojų išlaidos.

„Mūsų skaičiavimais, Lietuvos gyventojai iš ilgalaikių santaupų išleido daugiau nei milijardą eurų. Didžioji dalis šio impulso turbūt jau įvyko, o likę pinigai bus taupomi arba investuojami. Tačiau šios lėšos buvo leidžiamos labai plačiai – ne tik buitinei technikai ar ilgalaikio vartojimo prekėms. Pavyzdžiui, lietuvių išlaidos viešbučiuose šiemet buvo apie 50 proc. didesnės nei prieš metus“, – pastebi N. Mačiulis.

Mažiau kalbantis FED rinkoms ramybės nesuteikia

Europos Centrinis Bankas ir JAV Federalinis rezervų bankas susiduria su panašiu iššūkiu – infliacija tebėra per aukšta, tačiau didesnės palūkanų normos didina valstybių, verslų ir gyventojų skolinimosi išlaidas. Vis dėlto, abiejų centrinių bankų padėtis ir pasirinkta komunikacija skiriasi.

Pasak N. Mačiulio, ECB turi palyginti mažai priežasčių griežtinti pinigų politiką, tačiau gali tai daryti siekdamas suvaldyti infliacijos lūkesčius ir užkirsti kelią antriniam energijos kainų poveikiui.

„Euro zonos ekonomikai didesnių palūkanų normų tikrai nereikia, ypač turint omenyje didelius biudžeto deficitus ir poreikį investuoti į gynybą. Tačiau ECB gana mechaniškai reaguoja į didėjančią infliaciją ir baiminasi, kad pabrangęs kuras bei gamtinės dujos pradės kelti kitų prekių ir paslaugų kainas. Todėl tikėtina, kad palūkanos dar bus didinamos, nors jų poveikis mažmeninei prekybai ir ekonomikos augimui kol kas buvo gana ribotas“, – sako ekonomistas.

JAV rinkoms papildomų klausimų kelia ne tik galimi sprendimai, bet ir pasikeitęs centrinio banko bendravimo būdas. Ilgą laiką FED stengėsi aiškiai parodyti, kokios pinigų politikos rinkos gali tikėtis po kelių mėnesių ar metų. Dabar jo vadovybė vis rečiau įsipareigoja iš anksto nurodyti kryptį ir didesnę sprendimų interpretavimo naštą palieka pačioms rinkoms.

„Turėjome maždaug ketvirtį amžiaus, kai centriniai bankai, ypač FED, labai aiškiai komunikuodavo savo vidutinio ir ilgo laikotarpio planus. Dabar JAV centrinio banko vadovas iš esmės sako, kad nenori iš anksto pasakyti, ką darys. Trumpuoju laikotarpiu tai gali padėti išlaikyti žemesnes bazines palūkanas, tačiau ilgalaikės palūkanų normos kils“, – aiškina N. Mačiulis.

V. Šimkaus teigimu, mažiau skaidrus centrinis bankas gali sumažinti perteklinį investuotojų pasitikėjimą, tačiau kartu didina riziką, kad į besikaupiančias problemas bus sureaguota per vėlai.

„Viena vertus, didesnis neapibrėžtumas gali pristabdyti perteklinį rizikos prisiėmimą – investuotojai nėra tokie ramūs, kai nežino, ką darys FED. Kita vertus, centrinis bankas gali pernelyg ilgai delsti. Jei jis dabar palūkanas padidintų puse procentinio punkto ir parodytų, kad kontroliuoja situaciją, rinkos galbūt tai priimtų gana ramiai. Tačiau jeigu po kurio laiko tektų susigriebti ir per pusmetį palūkanas padidinti dviem procentiniais punktais, tuomet rinkose, vaizdžiai tariant, kraujas tekėtų upeliais“, – sako V. Šimkus.

DI investicijų banga susidūrė su dviem esminiais klausimais

Nors pagrindiniai akcijų indeksai vasarą galėjo atrodyti palyginti ramūs, atskiruose technologijų rinkos segmentuose svyravimai buvo milžiniški. Lustų, duomenų centrų ir kitų su dirbtiniu intelektu susijusių bendrovių akcijos patyrė staigių korekcijų, o vėliau dalį nuosmukio taip pat greitai susigrąžino.

Pasak pašnekovų, didesni svyravimai rodo, kad iki šiol beveik vienakryptėje DI investicijų istorijoje atsiranda daugiau abejonių. Investuotojams kyla du pagrindiniai klausimai: ar pažangius modelius bus galima sukurti gerokai pigiau ir ar įmonės sugebės uždirbti pakankamai, kad pateisintų šimtus milijardų siekiančias investicijas.

„Jeigu Kinijos įmonės gali pasiūlyti beveik tokius pat efektyvius atvirojo kodo modelius už daug mažesnę kainą, iš karto kyla abejonė, ar pavyks susigrąžinti visus pinigus, investuotus į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus. Antras klausimas – monetizavimas. Jeigu šiemet į duomenų centrų statybą investuojama šimtai milijardų dolerių, kas ir kokiu būdu šias investicijas susigrąžins? Technologijos naudojimas auga, tačiau kai kurios įmonės jau pradeda riboti, kiek yra pasirengusios jai išleisti“, – sako N. Mačiulis.

Klausykite ir „Spotify“ platformoje:

Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Tinklalaidėje pateikiama informacija yra skirta tik informaciniais ir edukaciniais tikslais ir negali būti laikoma investavimo rekomendacija, pasiūlymu ar kvietimu pirkti ar parduoti finansines priemones.