Ilgai ir pelningai: nuo pirmo euro iki tvirto portfelio – ką svarbu žinoti pradedant investuoti

Investuojančių gyventojų Lietuvoje daugėja, tačiau pradžia daugeliui vis dar atrodo sudėtinga. Vieni gundosi greito pelno pažadais, kiti pasimeta tarp skirtingų investavimo instrumentų, o treti tiesiog nežino, nuo ko pradėti.

Naujame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir investavimo bei finansinio švietimo ekspertė Jekaterina Govina kalbasi apie tai, kaip susikurti aiškų investavimo planą, kodėl svarbiausia ne tobuli sprendimai, o disciplina, ir kuo skiriasi racionalus investavimas nuo emocijų vedamų sprendimų.

Investuoti pradeda vis daugiau žmonių

Investavimas Lietuvoje sparčiai populiarėja, tačiau kartu auga ir poreikis aiškiai suprasti, kaip tai daryti racionaliai. Pasak J. Govinos, šiandien žmonės investavimu domisi gerokai aktyviau nei prieš keletą metų.

„Tikrai jaučiasi didesnis žmonių susidomėjimas. Organizuoju mokymus tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, ir matome, kad žmonės nori suprasti investavimo pagrindus, pasikonsultuoti, susidėlioti planą“, – tinklalaidėje sako J. Govina.

J. Govina augantį susidomėjimą investavimu sieja su gerėjančia gyventojų finansine padėtimi ir didesniu finansiniu stabilumu. Žmonės daugiau uždirba, turi daugiau laisvų lėšų ir pradeda galvoti ne tik apie vartojimą, bet ir apie ateitį.

„Mes gyvename geriausiai, kaip gyvenome per visą Lietuvos istoriją. Žmonės jau pakeliavo, nusipirko tai, ko reikėjo, ir atsiranda klausimas – ką daryti su likusiais pinigais“, – sako ji.

Pasak J. Govinos, svarbu ir tai, kad žmonės prie investavimo dažniau prieina racionaliai – ne impulsyviai perka tai, kas tuo metu populiaru, o pirmiausia ieško bazinių žinių ir nori suprasti, kaip investavimas apskritai veikia.

Vis dėlto, anot tinklalaidės pašnekovų, investavimo augimas Lietuvoje galėtų būti spartesnis. Nors investuojančių gyventojų daugėja, potencialo augti dar yra nemažai – net ir tarp didesnes pajamas gaunančių gyventojų investuoja apie penktadalis.

Vieno investavimo plano visiems nėra

Pasak J. Govinos, žmonės dažnai daro klaidą bandydami visus savo finansinius tikslus spręsti vienu investavimo būdu.

„Nereikia žiūrėti į visus pinigus kaip į vieną tikslą. Mūsų tikslai gyvenime skiriasi, todėl turi skirtis ir investavimo sprendimai“, – sako ji.

Investavimo strategija pirmiausia turėtų priklausyti nuo laikotarpio ir to, kada pinigų prireiks. Jeigu žmogus kaupia, pavyzdžiui, vaiko ateičiai ar pensijai, investavimo horizontas ilgas, galima rinktis didesnės rizikos priemones, tarkime, akcijų fondus ar ETF. Tuo metu trumpesnio laikotarpio tikslams svarbesnis tampa stabilumas.

„Jeigu pinigų reikės po dvejų ar trejų metų, akcijos gali būti netinkamas pasirinkimas. Rinkos gali nukristi ir žmogui tektų atsisakyti dalies planų“, – sako J. Govina.

Pasak jos, būtent todėl trumpesnio laikotarpio tikslams dažniau pasirenkami indėliai, obligacijos ar konservatyvesni fondai.

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į likvidumo svarbą. Dalis investavimo priemonių siūlo didesnę grąžą todėl, kad investuoti pinigai ilgesniam laikui tampa sunkiau pasiekiami.

„Žmonės kartais neįvertina, kad investuoti pinigai gali būti nelikvidūs. Jeigu jų prireiks anksčiau, investicijas gali tekti parduoti su nuostoliu“, – sako ji.

Kodėl palankiausia starto pozicija tampa fondai

Kalbėdama apie investavimo pradžią, J. Govina išskiria vieną dažniausių problemų – žmonės pasimeta tarp skirtingų instrumentų ir per greitai bando priimti sudėtingus sprendimus.

„Atrodo, informacijos labai daug, bet žmogus atsidaro investavimo platformą ir nežino, ką pasirinkti. Žmonės dažnai pasimeta tarp skirtingų fondų, biržų ar dividendų tipų“, – sako ji.

Todėl daugeliui pradedančiųjų, anot tinklalaidės pašnekovų, racionaliausia pradžia tampa plačiai diversifikuoti investiciniai fondai arba ETF. Tokie fondai leidžia vienu sprendimu investuoti į daugybę įmonių ir skirtingų pasaulio rinkų, todėl sumažėja rizika pernelyg stipriai priklausyti nuo vienos bendrovės ar sektoriaus.

„Žmogui nereikia kiekvieną dieną sekti rinkų ar analizuoti pavienių įmonių rezultatų. Užtenka nuosekliai investuoti ir nesiblaškyti“, – sako J. Govina.

Pokalbyje taip pat aptariamas portfelio rebalansavimo principas – periodiškas investicijų proporcijų atkūrimas. Pasak V. Šimkaus, kai viena turto klasė smarkiai pabrangsta, jos dalis portfelyje išauga. Tokiu atveju investuotojas gali realizuoti dalį pelno ir papildyti mažiau išaugusias turto klases.

„Labai sunku atspėti, kada rinka yra viršūnėje ar dugne. Tačiau rebalansavimas leidžia sistemingai grįžti prie pasirinktos strategijos“, – teigia V. Šimkus.

Savo patogumui tinklalaidės galite klausyti ir „Spotify“ platformoje:

Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Tinklalaidėje pateikiama informacija yra skirta tik informaciniais ir edukaciniais tikslais ir negali būti laikoma investavimo rekomendacija, pasiūlymu ar kvietimu pirkti ar parduoti finansines priemones.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją