Kokios galimybės atsiveria institucinių investuotojų dažnai „pražiūrimoje“ Baltijos šalių akcijų rinkoje? Koks potencialas čia slypi ir ko gali tikėtis pradedantieji investuotojai? Apie vietinės rinkos specifiką tinklalaidėje „Ilgai ir pelningai“ „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus kalbasi su „Swedbank“ Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovu Andrejumi Rodionovu, kuris Baltijos šalių akcijas stebi jau daugelį metų.
„Mūsų rinka tikrai yra mažytė, – sako jis. – Bet tai yra viena iš nedaugelio rinkų, kur aktyvus investavimas gali pasiteisinti.“
Baltijos šalių bendrovių kapitalizacija sudaro vos nedidelę dalį regiono ekonomikos. Palyginus su JAV ar Skandinavijos šalimis, skirtumas milžiniškas. Tačiau mažumas turi ir savų privalumų. Didžiosiose rinkose kainas dažnai formuoja instituciniai investuotojai – fondai, bankai. Baltijos šalyse didesnį vaidmenį atlieka mažmeniniai investuotojai.
„Instituciniai investuotojai turi daug pranašumų – prieigą prie duomenų, analitikų, pigesnę prekybą. Bet juos varžo rezultato spaudimas. Mažmeniniai investuotojai gali būti gerokai kantresni“, – pastebi A. Rodionovas.
Tai nereiškia, kad vietinė rinka yra paprastesnė. Tačiau ji gali būti palankesnė tiems, kurie pasiryžę atlikti namų darbus. „Žiūrėkite į akciją ne kaip į popieriuką, o kaip į verslo dalį, nuspręskite, ar tikrai norėtumėte būti tokio verslo dalininkais“, – primena Andrejus, cituodamas Warreną Buffettą.
Tai reiškia, kad svarbu vertinti ne tik kainą ar trumpalaikius svyravimus, bet ir patį verslą – jo konkurencinį pranašumą, pelningumą ir gebėjimą generuoti grąžą akcininkams.
Baltijos šalių bendrovės dažnai siejamos su dividendais. Istoriškai jų pajamingumas siekia apie 5–6 procentus, o tai daugiau nei daugelyje išsivysčiusių rinkų. „Mūsų rinka – tai pamatuoto augimo rinka. Yra dividendų, bet yra ir augimo potencialo“, – sako A. Rodionovas.
Kai kurioms bendrovėms per pastaruosius metus pavyko sugeneruoti dviženklę ar net keliasdešimties procentų grąžą. Tai primena, kad vietinė rinka nebūtinai reiškia stagnaciją.
Kaip pastebi V. Šimkus, 2025 metais, kai pasaulio rinkos reagavo į geopolitines įtampas ir prekybos konfliktus, Baltijos šalims, regis, buvo „pamiršta pranešti“, kad pasaulio tvarka keičiasi, tad indeksai išliko palyginti stabilūs.
Mažesnė koreliacija su pasauliniais indeksais kartais reiškia, kad vietinės akcijos juda savo ritmu. O tai gali būti naudinga investuotojui, kuris jau turi plačiai diversifikuotą pasaulinį portfelį. Pasak A. Rodionovo, būtent tokiais atvejais dalį investicinio portfelio galima skirti vietinei rinkai – kaip galimybei gilintis, analizuoti ir galbūt rasti tai, ko nepastebi didieji fondai.
O ar Baltijos rinka gali būti ta vieta, kur nutiks investuotojų išsvajotas „ilgai ir pelningai“ scenarijus? Atsakymas, kaip dažnai būna investavime, priklauso nuo požiūrio ir pasiruošimo. Bet kuriuo atveju svarbiausia išlieka disciplina ir kantrybė.
Kalbant apie artimiausius metus, išskiriami keli pagrindiniai rinką išjudinti galintys veiksniai.
Stabilizuotos palūkanų normos gali būti palankios bankų sektoriui. Atsigaunantis vartojimas – teigiamas signalas vartotojų sektoriaus bendrovėms. O didėjančios investicijos į gynybą ir infrastruktūrą gali suteikti impulsą statybų sektoriui.
„Tai nėra garantijos, tai veikiau scenarijai“, – pabrėžia A. Rodionovas. – „Bet faktas, kad mūsų rinka turi vertės. Ją tiesiog reikia išjudinti“.
Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Informacija tinklalaidėje pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti/parduoti konkrečias finansines priemones.