Ilgai ir pelningai: rinkos ignoruoja krizes – kiek dar tęsis šis vakarėlis?

Balandis akcijų rinkoms buvo geriausias mėnuo per pastaruosius penkiolika metų. Technologijų bendrovės šturmuoja rekordines vertes, dirbtinio intelekto įmonės ruošiasi istoriniams IPO, o investuotojų apetitas rizikai, panašu, nemažėja net ir pasauliui gyvenant nuolatinėje įtampoje.

Naujausiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir ekonomistas Nerijus Mačiulis kalbasi apie tai, kodėl pasaulio ekonomika kol kas atlaiko energijos šoką, ką investuotojams signalizuoja kylantys obligacijų pajamingumai, ar centrinių bankų sprendimai dar turi tiek įtakos rinkoms kaip anksčiau, ir kodėl dalis šiandienos investavimo tendencijų vis labiau primena euforinio ciklo pabaigą.

Energijos krizė tęsiasi, bet rinkos to beveik nepastebi

Žvelgiant į akcijų rinkas gali atrodyti, kad pasaulis gyvena itin stabilų ekonominį laikotarpį. Tačiau realybėje geopolitinė situacija išlieka itin trapi.

„Jeigu kas nors prieš metus būtų pasakęs, kad vienas svarbiausių pasaulio sąsiaurių bus beveik užblokuotas kelis mėnesius, daugelis turbūt būtų prognozavę gerokai didesnę krizę finansų rinkose“, – sako N. Mačiulis.

Per Hormūzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, tačiau net ir sutrikus įprastam transportavimui pasaulio ekonomika kol kas išvengė rimtesnio šoko. Pasak ekonomisto, viena svarbiausių priežasčių – vis dar pakankamos naftos atsargos ir alternatyvūs tiekimo maršrutai. Kita svarbi aplinkybė – energijos kainų šokas kol kas neišplito į platesnę ekonomiką.

„Kol kas tai yra izoliuota energijos krizė. Ji neišplito į maisto produktų kainas, elektros kainas ar platesnę infliaciją taip, kaip buvo 2022 metais“, – teigia N. Mačiulis.

Prie kainų stabilumo prisideda ir rekordiniai grūdų derliai, pakankama pasiūla bei pastaraisiais metais stipriai augę Kinijos gamybiniai pajėgumai. Dėl to investuotojų dėmesys šiuo metu daug labiau sutelktas į dirbtinio intelekto plėtrą, duomenų centrų statybas ir technologijų sektoriaus augimą nei į geopolitines rizikas.

Infliacija grįžo, tačiau centriniai bankai skubėti neskuba

Nors pasaulio ekonomika išvengė didesnio sukrėtimo, infliacija daugelyje regionų vėl ūgtelėjo. Tai kelia klausimą, kaip į situaciją reaguos centriniai bankai. Pasak N. Mačiulio, JAV Federalinis rezervų bankas šiuo metu atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

„Sunku įsivaizduoti scenarijų, kuriame FED artimiausiu metu mažintų palūkanų normas. Infliacija dar nėra pasiekusi piko“, – sako ekonomistas.

Anot jo, didesnių pokyčių JAV pinigų politikoje artimiausiais mėnesiais tikėtis sudėtinga, nebent ryškiau suprastėtų darbo rinkos situacija. Kiek kitokia situacija Europoje. Europos Centrinis Bankas, tikėtina, dar kelis kartus didins palūkanų normas, nors rinkos jau dabar mato ribotas galimybes ilgai išlaikyti aukštą pinigų kainą.

„ECB bando valdyti infliacijos lūkesčius ir parodyti, kad nereaguoja pasyviai. Tačiau ilgai laikyti aukštų palūkanų Europa negalės dėl augančių valstybių skolinimosi kaštų“, – sako N. Mačiulis.

Dirbtinio intelekto euforija primena vėlyvą ciklo stadiją

Technologijų sektorius ir dirbtinio intelekto bendrovės šiuo metu išgyvena vieną stipriausių augimo etapų per pastaruosius dešimtmečius.

Vasarą rinkų laukia keli milžiniški IPO, tarp jų – „SpaceX“, „OpenAI“ ir „Anthropic“. Pasak pašnekovų, šie vieši akcijų siūlymai tampa savotišku dabartinio investuotojų optimizmo simboliu. Anot V. Šimkaus, žmonės labiau baiminasi neuždirbti nei rizikuoti pinigais.

„Egzistuoja ekstremalūs skirtumai, kaip žmonės elgiasi su savo santaupomis. Aš net nežinau, kas yra blogiau, ar nusipirkti iš tų pensijų pinigų plytas ir pasistatyti sandėliuką, ar bandyti šokti į tą istorinių precedentų beveik neturinčią technologinių akcijų bangą ir tikėtis, kad dar yra erdvės“, – pastebi V. Šimkus.

Vis dėlto dalis šiandieninių vertinimų jau kelia klausimų net ir patyrusiems investuotojams. N. Mačiulis pripažįsta, kad kai kurios tendencijos vis labiau primena euforinio ciklo pabaigą.

„Dabar rinkose dominuoja ne diskontuotų pinigų srautų modeliai, o didesnio kvailio teorija – svarbiausia ne kiek įmonė verta, o ar rasi kam parduoti brangiau“, – sako jis.

Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Tinklalaidėje pateikiama informacija yra skirta tik informaciniais ir edukaciniais tikslais ir negali būti laikoma investavimo rekomendacija, pasiūlymu ar kvietimu pirkti ar parduoti finansines priemones.