Klausiat? Atsakom! | Svarbiausi patarimai pradedantiesiems investuotojams

2023-10-02

Projekte „Investavimo akademija“ apie investavimą kalbama visiems suprantamai, paprastai, o gyventojų praktiniai finansinio raštingumo įgūdžiai auginami pateikiant pavyzdžius ir dalijantis žiniomis. 

Svarbi laidos dalis – žiūrovų užduodami klausimai. Šį kartą į juos atsako ekonomistas, „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiuo metu labai išaugusios prabangių prekės ženklų akcijų kainos. Ar dabar geriausia investicija – rankinukas?

Nesu gyvenime pirkęs rankinuko nei sau, nei kitiems, bet prabangios prekės priskiriamos tokiai įmonių ir akcijų kategorijai, kurių kaina mažiau svyruoja priklausomai nuo ekonomikos ciklo. Tai nepriklausomai nuo to, kokia yra infliacija, palūkanų normos, BVP pokytis, prabangos prekės, farmacijos įmonės akcijos, dažnai ir kažkokias kitas pirmo būtinumo prekes gaminančios įmonės – jos nelabai svyruoja ir tų prekių vartojimas nesikeičia priklausomai kaip keičiasi nedarbo lygis ar palūkanų normos. Tai dėl šios priežasties, tokios įmonės turėtų irgi sudaryti bent dalį investicinio portfelio.
 

Nerijus Mačiulis

„Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis


Kartais investicijos susvyruoja nuo kažkieno vieno įrašo socialiniuose tinkluose. Ar tai reiškia, kad investuotojui būtina sekti socialinius tinklus?

Galima sekti, priklausomai nuo to, ką jūs darote. Jeigu kalbame apie investicijas, tai yra ilgalaikis procesas ir trumpalaikiai svyravimai neturėtų daryti įtakos jūsų strategijai. Trumpalaikiai svyravimai kyla nuo visokių emocijų, trumpalaikių tendencijų ir ilguoju laikotarpiu jie nebūtinai yra svarbūs. Jeigu aktyviai spekuliuojate, prekiaujate, sekti socialinius tinklus reikėtų, bet jeigu investuojate ilgam laikotarpiui, tai tikrai nėra būtina.

Gatvėse vis daugiau TESLA automobilių. Gal šios įmonės akcijos yra gera investicija?

Vienas iš paprasčiausių ir primityviausių investicinių sprendimų priėmimo būdų yra pamatyti kažkokią prekę, kurios vartojimas yra vis dažnesnis, ir pagal tai investuoti į tos įmonės akcijas. Nepriklausomai nuo to, ką mes matome Lietuvoje, turbūt nereikėtų remtis tuo ir galvoti, kad tai yra pasaulinė tendencija. Pavyzdžiui, šiuo metu sparčiausiai augantys elektromobilių gamintojai nėra TESLA, ji užima apie 20 proc. elektromobilių pasaulinės rinkos ir ta dalis nesikeičia. Daug sparčiau auga tokios įmonės, kurių daugelis lietuvių net nėra girdėję, pavyzdžiui, BYD.

Jei turiu kažkokios įmonės akcijų, ar galima sakyti, kad man priklauso, pavyzdžiui, tos įmonės kavos aparatas ar stalo futbolo stalas jų poilsio kambaryje?

Teoriškai gal šiek tiek ir priklauso, bet praktiškai taip sakyti negalima, nes akcininkai, nors ir turi nuosavybės teisę į įmonę, teisės į įmonės turtą neturi. Jums priklauso teisę į įmonės dalį, bet ne kavos aparatai.

Šiemet daugelis prognozavo jog akcijų kainos kris, tačiau JAV akcijų indeksai pakilo 15–30 proc. Kodėl nepasiteisino niūrios prognozės?

Pagrindinė priežastis yra ta, kad recesija neprasidėjo nei JAV, nei kitose didžiosiose pasaulio ekonomikose, nesumažėjo pelnai ir pelningumas, o tuo pačiu metu padidėjo investuotojų rizikos apetitas. Matėme investuotojų reikalaujamą rizikos premiją, ji šiemet buvo mažesnė. Pagrinde akcijų kainos kilo dėl to, kad investuotojai sutiko mokėti didesnę kainą už tą patį įmonės uždirbamą pelną. Tai irgi nėra labai tvarus akcijų kainų kilimo epizodas, juolab, kad didžioji dalis JAV akcijų indeksų kilimų buvo susijusi su 7 didžiosiomis kompanijomis. Visos kitos padidėjo labai neženkliai arba kainos nepasikeitė.

Kokius rodiklius ekonomistai stebi prognozuodami akcijų kainas ir ar lengva juos stebėti paprastam investuotojui?

Aš, kaip makroekonomistas, pirmiausia prognozuju ir stebiu įvairiausius makroekonominius rodiklius. Pavyzdžiui, nors BVP yra labai platus ir bendras rodiklis, jo pokyčiai artimai koreliuoja su įmonių pelno maržomis. Jei prognozuojame, kad bendrasis vidaus produktas mažės, natūralu, kad tai turės neigiamą įtaką įmonių rezultatams ir pelningumui.

Kitas, turbūt svarbiausias rodiklis, yra palūkanų normos, nes įmonių vertė priklauso nuo to, kaip yra diskontuojami jos ateities pinigų srautai. Kuo didesnės yra palūkanų normos, tuo mažesnė yra ateityje uždirbamų pelnų vertė šiandien. Jei matome kylančias palūkanų normas, tai yra neigiamas signalas, galintis mažinti akcijų kainą, ir priešingai.

Kokias priemones (indėlį, taupymo lakštus, obligacijas, akcijas, fondus) geriausia pasirinkti pirmai investicijai?

Jeigu norite mokytis ir po truputį tobulėti, tuomet geriau rinktis kažką sudėtingiau. Pavyzdžiui, nusipirkti kažkiek akcijų, pasižiūrėti, kaip keičiasi jų kaina, kaip keičiasi rezultatai, kas vyksta su įmone. Jeigu norite tiesiog investuoti pasyviau, galima pradėti nuo fondų. Tokie produktai kaip indėlis – nėra investicija, tai labiau taupymo priemonė ir tai nereikėtų vertinti kaip investavimo. Tai – tiesiog likvidus turtas, kurį galėsite bet kada panaudoti. Jeigu kalbame apie investavimą, tai vidutiniam, smulkiam investuotojui, verta tiesiog investuoti į fondus, jeigu nėra poreikio mokytis.
 

Tautvydas Marčiulaitis

„Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis


Ar išaus ta diena, kai investuosite į kripto?

Aš mėgstu investuoti į tai, ką suprantu, ir į tai, kur matau vertę, galiu pamatuoti skirtumą tarp rinkos kainos ir fundamentalios vertės. Daugelis kripto aktyvų, mano nuomone, dar neturi fundamentalios vertės arba ją labai sunku pamatuoti. Kitas svarbus investavimo argumentas – ar tai sukuria naudą visuomenei, ar išsprendžiama kokia nors problema, atliekama kokia nors funkcija? Kai tokių kripto aktyvų atsiras, manau, kad jie taip pat gali būti geras investavimo objektas. Kol kas tokių yra labai mažai.

Turiu 130 tūkst. eurų būsto paskolą ir 10 tūkst. eurų santaupų. Ar šiuo metu geriau sumažinti paskolą, ar turimas lėšas investuoti?

Vidutiniam smulkiajam investuotojui šiuo metu tikrai yra racionalu sumažinti būsto paskolą, nes mažinant būsto paskolą gaunama maždaug 6 proc. grąža be jokios rizikos, teorinė rizika netgi sumažinama. Tuo metu investuojant galima uždirbti 8–10 proc., nebent turite kažkokių galimybių, gerų projektų arba esate profesionalus investuotojas, kuris gali uždirbti daugiau, tikrai logiška mažinti įsipareigojimus, kol palūkanų normos yra aukštos.

Visą „Investavimo akademijos“ laidą žiūrėkite čia:

 


Pradėti savo investavimo kelionę galite paspaudę čia


Tekste ir laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos. 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.