M. Laukevičius: Kinijos įvesti ribojimai ima atsiliepti JAV ir Europos automobilių gamintojams

Tarptautinis prekybos teismas JAV įpareigojo Donaldo Trumpo administraciją atšaukti įvestus muitus, tačiau šio sprendimo įgyvendinti kol kas neskubama. Tuo metu Kinija išnaudoja savo pranašumą retųjų metalų srityje varžydama jų eksportą, o tai ima daryti poveikį JAV ir Europos automobilių gamintojams. Vis dėlto, net ir tokioje chaotiškoje aplinkoje atsiranda bendrovių, kurios sugeba demonstruoti itin sėkmingus rezultatus.

Dar viena mažesnio augimo prognozė

Dėl JAV prezidento prekybos politikos EBPO sumažino šių metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 3,1 proc. iki 2,9 proc. Lėtesnio augimo tikimasi ir kitąmet. JAV ekonomikos plėtros tempas turėtų dar labiau sulėtėti ir šiemet siekti 1,6 proc.

EBPO skaičiavimu, nuo dabartinio lygio 10 proc. punktų padidinti abipusiai muitai tarp JAV ir jos prekybos partnerių, pasaulinį augimą galėtų sumažinti dar 0,3 proc. punkto. Organizacija perspėjo, kad protekcionistinė politika didina infliacinį spaudimą ir ragina šalių vyriausybes mažinti prekybos įtampas ir muitus, o dėmesį sutelkti į investicijų skatinimą.

Apie muitų žalą yra užsiminusi jau ne viena tarptautinė organizacija, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą ar Pasaulio ekonomikos forumą. Be to, gegužės pabaigoje D. Trumpo paskelbtus muitus neteisėtais pripažino ir Tarptautinės prekybos teismas Niujorke, kuris įpareigojo juos atšaukti, nors šis sprendimas greičiausiai bus apskųstas.

„Palantir“ tapo viena iš laimėtojų

Tačiau D. Trumpo buvimas valdžioje ne visiems atnešė blogų žinių. Šiais metais DI pagrindu veikianti duomenų analizės įmonė „Palantir“ tapo ryškiausia vadinamosios Trumpo prekybos (angl. Trump trade) lydere. Įmonės akcijų kaina per metus šoktelėjo apie 77 proc., o bendra rinkos vertė pirmadienį pasiekė rekordinį maždaug 314 mlrd. JAV dolerių lygį. Šį augimą daugiausiai lėmė reikšmingos valstybinės sutartys, ypač gynybos sektoriuje, kur „Palantir“ tampa vis rimtesniu žaidėju.

Po 2024 m. lapkričio mėnesio JAV prezidento rinkimų Volstryto investuotojai padidino savo statymus už bendroves ir turto klases, kurios, jų manymu, gali daugiausiai laimėti iš pasikeitusios Baltųjų rūmų politikos. Tarp tokių buvo minimos „Trump Media“, bitkoinas, kriptovaliutų sektoriaus įmonės, taip pat ir „Tesla“ bei „Palantir“. Pastarąją yra įkūręs vienas iš mažai viešumoje matomų D. Trumpo rėmėjų Peteris Thielis.

Nuo 2024 m. pradžios „Palantir“ akcijų kaina pakilo net apie 8 kartus. Įmonė specializuojasi pažangioje dirbtinio intelekto taikomojoje analizėje – duomenų rūšiavime, modelių atpažinime, jų organizavime ir vizualizavime. JAV vyriausybė yra didžiausia jos klientė.

Pirmojo šių metų ketvirčio ataskaitoje „Palantir“ paskelbė, kad pajamos iš JAV vyriausybės užsakymų siekė 375 mln. JAV dolerių, o bendros ketvirčio pajamos sudarė 884 mln. dolerių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tai reiškia atitinkamai 45 ir 39 proc. augimą.

JAV darbo rinkoje – silpnumo ženklai

Gegužę JAV paslaugų sektoriuje užfiksuotas pirmasis aktyvumo sumažėjimas nuo metų pradžios. Tiekimo valdymo instituto (ISM) paslaugų sektoriaus indeksas smuko 1,7 punkto iki 49,9 – tai reiškia, kad rinka pereina į susitraukimo teritoriją. Pagrindinė priežastis – staigus paklausos nuosmukis, sumažėję nauji užsakymai bei mažėjantis verslo aktyvumas.

Apklausų duomenys rodo, kad padidėję muitai ir atsakomieji užsienio valstybių žingsniai ima daryti įtaką paslaugų sektoriui tiek per didesnes sąnaudas, tiek per verslo lūkesčių prastėjimą. Dėl to daugelis paslaugų teikėjų peržiūri savo išlaidų planus ir svarsto apie darbuotojų skaičiaus mažinimą.

Praėjusios savaitės pabaigoje paskelbti darbo rinkos duomenys parodė dvigubą spaudimą: nedarbo paraiškų skaičius viršijo prognozes, o kartu fiksuotas netikėtai didelis darbo sąnaudų šuolis bei produktyvumo sumažėjimas.

Vidutinio darbo užmokesčio augimas taip pat viršijo lūkesčius – jis didėjo 0,4 proc. per mėnesį ir 3,9 proc. per metus. Tai atspindi išliekantį infliacinį spaudimą darbo rinkoje net ir lėtėjant bendrai ekonominei dinamikai.

Silpstanti darbo rinka ir tuo pat metu išliekanti infliacija formuoja klasikinį stagfliacijos scenarijų, kurio sprendimui reikės itin atsargių centrinio banko žingsnių.

Birželio 6 d., penktadienio rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ paaugo apie 1 proc., „S&P 500“ padidėjo 1,33 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ sugebėjo paaugti 1,7 proc.

Infliacija euro zonoje – žemiau tikslinio lygio

Euro zonoje infliacija gegužę sumažėjo labiau nei tikėtasi ir nukrito žemiau Europos Centrinio Banko (ECB) užsibrėžto 2 proc. tikslo. Vartotojų kainos per metus paaugo 1,9 proc., palyginti su 2,2 proc. balandį, o bazinis infliacijos rodiklis, į kurį neįtraukti nepastovieji komponentai, sumažėjo iki 2,3 proc. Ypač pastebimai atslūgo spaudimas paslaugų sektoriuje – srityje, kurią ECB atidžiai stebi vertindamas kainų dinamiką.

Tai leido bankui toliau laikytis palūkanų mažinimo plano ir gegužės pabaigoje dar 0,25 proc. sumažinti bazines palūkanas. Jos dabar pasiekė vadinamąjį neutralų 2 proc. lygį, kuris nei riboja, nei skatina ekonomikos.

ECB sumažino šių metų infliacijos prognozę nuo 2,3 proc. iki 2 proc., o 2026 m. – nuo 1,9 proc. iki 1,6 proc. Posėdyje buvo pakartotas įsipareigojimas taikyti „duomenimis grįstą ir kiekvieno susitikimo metu peržiūrimą“ pinigų politikos kryptį, kas reiškia, kad tolimesni palūkanų normų pokyčiai priklausys nuo naujausių ekonominių duomenų.

Toliau tikimasi nuosaikaus euro zonos augimo

Nepaisant mažėjančios infliacijos, euro zonos ekonomika pirmąjį 2025 m. ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi – 0,6 proc., kai pirminė prognozė siekė tik 0,3 proc. Šį augimą lėmė išaugęs eksportas tokiose šalyse kaip Airija ir Vokietija. ECB dabar tikisi, kad euro zonos BVP 2025 m. augs 0,9 proc., 2026 m. – 1,1 proc., o 2027 m. – 1,3 proc., su nuosaikesniu tempu antrąjį ketvirtį ir kiek mažesniu augimu trečiąjį. Euro zonos augimo prognozės išlieka tokios pačios, kaip ir paskelbta kovo mėn.

Tiesa, tarp eilučių buvo galima išgirsti ir apie galimą palūkanų mažinimo pauzę – pareigūnai užsiminė, kad liepos posėdyje gali būti svarstoma apie laikiną pertrauką. Viena iš šio atsargumo priežasčių – vidutinių atlyginimų padidėjimas euro zonoje. Pirmąjį ketvirtį jis išaugo 3,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o tai gali kelti riziką pakartotinai atsinaujinusiai infliacijai.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, gegužės 23 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 0,12 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas per minėtą laikotarpį padidėjo 0,27 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas padidėjo 1,3 proc., o baltiškasis „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites padidėjo 1,9 proc.

Kinijos dominavimas retųjų metalų srityje

Pasaulio šalys vis labiau varžosi dėl strateginių žaliavų, o Kinijai stiprinant retųjų žaliavų eksporto kontrolę, tiekimo grandinėse ima ryškėti trikdžiai. Retieji žemės metalai – 17 periodinės lentelės elementų grupė, – būtini gaminant automobilių, puslaidininkių, raketų, dronų ir daugelio kitų technologijų komponentus.

Kinija šiuo metu iškasa apie 70 proc. ir perdirba net iki 90 proc. šių metalų kiekio pasaulyje. Šis išskirtinis dominavimas tiekimo grandinėje tapo svarbiu geopolitiniu įrankiu. Šaliai sugriežtinus eksporto leidimų politiką, pasaulio rinkose pradėjo ryškėti žaliavų deficito požymiai.

ES atvirai išreiškė susirūpinimą, o jos prekybos pareigūnai pažymėjo neatidėliotiną poreikį mažinti priklausomybę nuo šių elementų tiekimo iš Kinijos. Tai tampa vis aktualesniu klausimu tiek pramonės, tiek nacionalinio saugumo kontekste.

Automobilių gamintojai susiduria su iššūkiais

Kylančias rizikas gerai iliustruoja situacija JAV automobilių pramonėje. „Ford“ neseniai buvo priversta laikinai sustabdyti visureigių gamybą Čikagos gamykloje dėl magnetų trūkumo – komponentų, reikalingų tiek elektromobiliuose, tiek ir kai kuriuose benzininiuose modeliuose. Bendrovės finansų vadovė Sherry House teigė, kad tiekimo ribojimai ima apkrauti visą gamybinę sistemą.

Tuo metu „Mercedes-Benz“ gamybos vadovė nurodė, kad aktyviai tariamasi su tiekėjais dėl atsargų kaupimo, o BMW pranešė apie tiekimo sutrikimus, nors jų gamybos linijos vis dar veikia.

Ekspertų teigimu, šiuo metu automobilių gamintojai turi  magnetų atsargas keliems mėnesiams į priekį. Kinija toliau išduoda tik ribotą skaičių eksporto leidimų – šiuo metu to nepakanka, kad dabartinės globalios gamybos apimtys toliau būtų palaikomos.

JAV vyriausybė jau nuo 2020 m. investavo šimtus milijonų dolerių į retųjų žaliavų gavybos ir perdirbimo perkėlimą į šalies teritoriją, tačiau šis procesas yra dar tik pradinėje stadijoje, nes vien gamybos ciklas gali susidėti iš daugiau nei 100 etapų.

Kol tiekimo grandinė JAV viduje nėra pilnai išvystyta, ieškoma alternatyvų – nuo bendradarbiavimo su Ukraina dėl jų išteklių iki inžinerinių sprendimų, kuriais siekiama sumažinti arba visai eliminuoti šių medžiagų poreikį gamyboje.

Rinkose fiksuotas naftos kainos padidėjimas

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 3,6 proc. aukščiau ir siekė 66 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina pakilo apie 6,1 proc. ir siekė 64 JAV dol. penktadienio sesijos metu. Aukso kaina krito 1 proc. iki 3 310 JAV dol. už unciją.