M. Laukevičius: rinkas vėl neramina politinės naujienos – JAV vyriausybės uždarymas ir prekybos karų tema

Finansų rinkas pastarosiomis savaitėmis drebino politinės naujienos – JAV vyriausybės uždarymas, dar viena Prancūzijos vyriausybės griūtis, atsinaujinusi prekybos karų tema. Nors tokių politinių naujienų poveikis rinkoms dažniausia būna trumpalaikis, visa tai žymi toliau išliekantį didelį neapibrėžtumo lygį. Geriausias to atspindys yra auksas, kurio paklausa tarp investuotojų nemažėja ir kurio kaina pirmą kartą kirto simbolinę 4 tūkst. JAV dol. ribą. 

Investuotojų dėmesys – politinėms naujienoms

Pastarąsias dvi savaites JAV finansų rinkas vėl labiau veikė politinės, o ne ekonominės naujienos. JAV administracijai nesugebėjus sutarti su opozicinės Demokratų partijos atstovais, Kongrese neužteko balsų padidinti valstybės skolos limito, todėl spalio 1 d. įvyko vadinamasis vyriausybės uždarymas. Pasiekus skolinimosi limitą, JAV nebegali finansuoti įvairių valstybės funkcijų ir viešųjų paslaugų, o daugelis viešojo sektoriaus darbuotojų yra priversti išeiti į prastovas arba negauna darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad šiuo metu užmokesčio negauna apie 2 mln. darbuotojų. Kiek ilgai gali tai tęstis, kol kas neaišku, mat demokratai šį kartą yra nusiteikę ryžtingiau nei, pavyzdžiui, kovo mėn. Kita vertus, rinkų reakcija buvo nuosaiki, nes tai toli gražu ne pirmas kartas, anksčiau ar vėliau susitarimas vis tiek pasiekiamas. Dėl to turėtų būti balsuojama šį antradienį Kongreso nariams grįžus po pertraukos. Ekonomistai įspėja, kad ilgiau nei dvi savaites trunkantis vyriausybės uždarymas jau gali pradėti daryti didesnę ekonominę žalą ir tapti dar vienu išbandymu JAV ekonomikai. Kur kas aštresnės rinkų reakcijos sulaukė kitos JAV prezidento Donaldo Trumpo žinutės dėl 100 proc. papildomų muitų Kinijai, kuri ėmėsi riboti retųjų metalų eksportą. Į tokį pareiškimą praėjusio penktadienio sesijos metu rinkos sureagavo staigia korekcija, pavyzdžiui, „S&P 500“ indeksas per dieną buvo smuktelėjęs 2,7 proc. Kaip ir anksčiau, D. Trumpo kalbos nebūtinai linkusios virsti realiais veiksmais, tačiau, kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, tokio dydžio muitai iš esmės sustabdytų prekybą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų. Praėjusio penktadienio, spalio 10 d. duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas krito 1,8 proc., „S&P 500“ laikotarpį baigė 1,6 proc. žemiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ sumažėjo 1,71 proc. 

Toliau mažėjantis užimtumas JAV

Užimtumas JAV privačiame sektoriuje rugsėjį sumažėjo 32 tūkst. darbo vietų, o ankstesnio mėnesio rodiklis pakoreguotas žemyn papildomomis 3 tūkst. darbo vietų. Mažėjantis darbo vietų skaičius užfiksuotas įvairiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant laisvalaikio, verslo ir finansų paslaugų, taip pat labiau tradiciniais laikomais statybos ir gamybos sektoriuose. JAV gamybos sektorius taip pat išlieka silpnas – rugsėjo JAV gamyklų aktyvumas mažėjo septintą mėnesį iš eilės. Nors Tiekimo valdymo instituto gamybos indeksas pakilo 0,4 punkto iki 49,1 reikšmės, tačiau žemesnė nei 50 reikšmė rodo tolesnį sektoriaus susitraukimą. Teigiama žinia, jog gamintojai stebi mažėjantį infliacinį spaudimą dėl žaliavų kainų – sumokėtų kainų indeksas mažėjo trečią mėnesį iš eilės iki 61,9 lygio. 

Netikėtas sumažėjusios imigracijos efektas

Verta atkreipti dėmesį į įdomią Dalaso federalinio rezervo banko analizę, kuri parodė, kad dėl gerokai sulėtėjusios imigracijos sumažėjo poreikis ir naujoms darbo vietoms, kurių anksčiau reikėjo siekiant išlaikyti stabilų nedarbo lygį. Ataskaitoje teigiama, jog vadinamasis „bazinis užimtumo lygis“, kai nedarbo rodiklis nesikeičia, iki šių metų vidurio sumažėjo iki maždaug 30 tūkst. naujų darbo vietų per mėnesį. Palyginimui 2023 m., kai buvo užfiksuotas imigracijos pikas, šis rodiklis sudarė 250 tūkst. naujų darbo vietų. Nuo 2024 m. vidurio JAV nedarbo lygis išlieka 4,0–4,3 proc. rėžyje, o paskutinį kartą aukščiausią ribą – 4,3 proc. – buvo pasiekęs rugpjūčio mėn. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, toks nedarbo lygis laikomas palankiu rodikliu, nes įprastomis sąlygomis atspingi stabilų ekonomikos augimą ir lemia nuosaikius pinigų politikos pokyčius.

Naujas žaidėjas DI lustų srityje

Lustų gamintoja „Advanced Micro Devices Inc.“ (AMD) pasirašė sutartį su „OpenAI“ dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros kūrimo, siekdama mesti iššūkį „Nvidia“ dominavimui DI rinkoje. Pagal susitarimą „OpenAI“ per kelerius metus diegs AMD grafikos procesorius, o kartu įgis galimybę įsigyti dalį lustų gamintojo akcijų. Sandoris žymi svarbų žingsnį AMD istorijoje – potencialiai atvers dešimčių milijardų dolerių naujų pajamų srautą ir sustiprins jos pozicijas DI lustų srityje. Bendrovės akcijos po pranešimo pašoko 34 proc. į 9 metų aukštumas, o rinkos vertė padidėjo 63,4 mlrd. JAV dolerių iki 330,6 mlrd. JAV dol. – daugiau nei tokių bendrovių kaip „Coca-Cola“, „General Electric“ ar „Chevron“. Šis susitarimas – dar vienas iš stambių „OpenAI“ sandorių pastaruoju metu, atspindintis technologijų rinkos lūkesčius, kad DI produktų ir paslaugų paklausa toliau augs sparčiu tempu.

Per daug optimizmo dėl Europos ekonomikos?

Panašu, kad rinkoje tvyro per didelis optimizmas dėl Europos išlaidų poveikio ir ekonomikos atsigavimo perspektyvų. Vokietijos biudžeto planuose maždaug pusė naujų išlaidų skirta gynybai – sričiai, kuri ES kontekste turi menką fiskalinį daugiklį dėl ribotos vietinės gamybos bazės. Kita pusė – infrastruktūros projektams, tačiau lėšos paskirstytos per dešimtmetį, o bendros investicijos 2026 m. sudarys tik apie 0,25 proc. Vokietijos BVP Nors tai reikšminga šaliai, bet gana simbolinė visos Europos mastu. Prancūzija, Italija ir Ispanija naujų išlaidų neplanuoja, o ES fiskalinės taisyklės, numatančios didesnį deficitą, galios tik keletą ateinančių metų. Tuo metu JAV fiskalinė politika perėjo iš ribojančios į skatinančią. Nepaisant užsitęsusio biudžeto patvirtinimo proceso, liepą priimtas ekspansinis biudžeto įstatymas signalizuoja, kad ekonomikos augimas gali sulėtėti mažiau nei manyta. JAV vis dar išlieka pasaulio augimo varikliu, nors tarifų ir imigracijos politika kuria papildomą neapibrėžtumą. Euro atsparumas silpnesniems duomenims kol kas grindžiamas viltimis, kad JAV augimo pabaiga atvers kelią stipresnei Europai. Vis dėlto istorija rodo, kad JAV lėtėjimas dažniausiai nusitempia kartu ir likusį pasaulį. Todėl euras, kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, dar gali turėti prisitaikyti prie realistiškesnių augimo prognozių. Tiesa, dalis euro stiprumo kyla ne iš vidaus, o iš silpnesnio dolerio, kurio investuotojai vengia dėl JAV politikos nenuspėjamumo – nors panaši politinė rizika, kaip parodė įvykiai Prancūzijoje, gali būti būdinga ir Europos šalims. Euro kursas per paskutines savaites krito 0,92 proc. ir nusistovėjo ties 1,16 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas krito 0,51 proc. ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,33 JAV dol. už svarą lygyje. Japonijos jena paaugo 1,75 proc. dolerio atžvilgiu, jos kursas prekyboje siekė 151 už dolerį.

Europoje fiksuojama didesnė infliacija

Vokietijos infliacija rugsėjį paspartėjo labiau nei tikėtasi, prisidėdama prie viso euro zonos kainų augimo, kuris, tikėtina, sustiprins Europos Centrinio Banko (ECB) nuostatą nekeisti palūkanų normų. Vartotojų kainos Vokietijoje pakilo 2,4 proc. per metus, palyginti su 2,1 proc. tempu rugpjūtį, daugiausia dėl paslaugų brangimo ir mažesnio energijos kainų kritimo nei prieš metus. Panašios tendencijos stebimos ir kitose pagrindinėse euro zonos ekonomikose – Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje taip pat užfiksuotas spartesnis kainų augimas. Pagal „Eurostat“ preliminarius duomenis, euro zonos metinė infliacija rugsėjį siekė 2,2 proc., o pagrindinis infliacijos rodiklis, neįskaitantis energijos ir maisto kainų, sudarė 2,3 proc. ECB pareigūnai kol kas išlieka nuosaikūs – spalio 30 d. vyksiančiame posėdyje tikimasi, kad pagrindinė palūkanų norma bus palikta dabartiniame 2 proc. lygyje. Dar vienas banko susitikimas dėl pinigų politikos laukia gruodžio viduryje. Per pastarąsias dvi savaites Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas padidėjo 1,55 proc., Vokietijos „DAX“ paaugo 2,09 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas – 1,37 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą užbaigė padidėdamas apie 1,18 proc. 

Įspūdingas aukso ralis tęsiasi

Aukso kaina tęsia įspūdingą ralį – pirmą kartą istorijoje ji viršijo 4 tūkst. JAV dolerių už unciją. Brangiojo metalo paklausą paskatino didėjantis nerimas dėl JAV ekonomikos perspektyvų ir vyriausybės uždarymo poveikio, suteikęs naują impulsą pastaruosius dvejus metus stebimam augimui. Vien per šiuos metus aukso vertė išaugo daugiau kaip 50 proc., o pagrindiniais šio šuolio veiksniais išlieka geopolitinis neapibrėžtumas, prekybos įtampos, diskusijos dėl JAV fiskalinio stabilumo. Tai geriausi aukso metai nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio, o kai kurie analitikai prognozuoja, kad iki 2026 m. pabaigos kaina gali pasiekti 4,9 tūkst. JAV dol. už unciją („Goldman Sachs“ vertinimu – 4,5 tūkst. JAV dol. lygis bus pasiektas jau kitų metų viduryje). Per pastarąsias dvi savaites „Brent“ nafta atpigo 6,5 proc. iki 62 JAV dol. už barelį, o JAV WTI – 7,2 proc. iki 62 JAV dol. už barelį. Aukso kaina per tą patį laikotarpį pakilo 4,8 proc. ir pasiekė 4 017 JAV dol. už unciją.