Tinklaraštis
Nuo ko priklauso svyravimai rinkoje ir akcijų kainos?
2020-09-30
Finansų rinkos nuolatos svyruoja. Norintiems išbandyti investavimą ar pradėjusiems tai daryti, tokia neprognozuojama finansų rinkų elgsena gali kelti nerimo. Kad ir kaip atidžiai pasirenki investiciją, nėra garantijų, kad po savaitės ar mėnesio jos kaina nesumažės. Kritus kainai, sumažėja ir investuotų lėšų vertė. Nors investavimo profesionalai ir labiau patyrę investuotojai ragina nekreipti dėmesio į trumpalaikius rinkų svyravimus, tai ne visuomet paprasta. Tačiau suprasdami, nuo ko priklauso finansų rinkų elgsena, ramiau reaguosime ir į trumpalaikius jų pokyčius. Nuo ko priklauso finansų rinkų elgsena ir vertybinių popierių kainos?
Indeksai kaip investuotojų nuotaikos atspindys
Pirmiausia pradėkime nuo veiksnių, kurie lemia bendras tendencijas finansų rinkose. Investuotojai ir rinkų analitikai apie finansų kryptį ir vyraujančią nuotaiką dažniausiai sprendžia pagal rinkų indeksus. Indeksas atspindi į jį įtrauktų vertybinių popierių kainų pokytį, todėl pagal tai galima spręsti apie bendrą tendenciją rinkoje.
Vienas populiariausių JAV indeksų „S&P 500“ seka 500 didžiausių JAV kompanijų akcijų kainas. Tuo metu į Baltijos šalių akcijų lyginamąjį indeksą „OMX Baltic Benchmark“ yra įtrauktos didžiausios ir likvidžiausios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės iš įvairių pramonės sektorių.
Kasdieniai nedideli indeksų svyravimai neturi didelės reikšmės. Tačiau jei indeksas ilgesnį laiką kyla arba smunka, tai gali žymėti ekonominio augimo potencialą arba laukiančias ekonomines problemas.
Pavyzdžiui, jei indeksas praranda 20 proc. ar daugiau reikšmės nuo anksčiau pasiekto piko, investuotojai tai dažnai vertina kaip vadinamosios meškų rinkos signalą. Per trumpą laiką smarkiai smukęs indeksas taip pat rodo investuotojų baimes dėl ateities ir tikėtinus ekonominius sunkumus priešakyje.
Tuo metu kai po didelio smukimo indeksas ima sparčiai kilti ir viršija anksčiau pasiektą aukščiausią savo tašką, tai laikoma bulių rinkos ir stiprios ekonomikos požymiu. Dažnai tendencijos rinkose pralenkia realius ekonominius duomenis, nes investuotojai vertina ne tik dabartinę situaciją, bet ir stengiasi atsižvelgti į ateities lūkesčius. Todėl akcijų rinkos gali pradėti augti dar prieš tai, kai įsibėgėja reali ekonomika.
Trys priežastys, lemiančios finansų rinkų kryptį
Bendrą finansų rinkų kryptį lemia trys priežastys. Pirmoji – tai realus ekonomikos augimas. Kai ekonomika auga, kyla atlyginimaai, vartotojai išleidžia daugiau pinigų, o tai lemia geresnius įmonių finansinius rezultatus. O kuo geresni esami ar būsimi įmonių rezultatai, tuo brangiau kainuoja jų akcijos. Tuo metu atėjus ekonomikos sunkmečiui, žmonių pajamos krenta, jie leidžia mažiau pinigų, verslas gauna mažiau pajamų, įmonių akcijos tampa vertos mažiau.
Aišku, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kai kurių įmonių akcijos net ir per ekonomikos sunkmetį gali brangti, nes jų rezultatams tai neturi didelės reikšmės arba jos kaip tik gali gauti daugiau naudos. To pavyzdžiu tapo 2020 m. pandemija, kuri neigiamai paveikė daugelį verslų išskyrus technologijų bendroves, kurių veiklos perspektyvos net tapo geresnės.
Kita priežastis, lemianti finansų rinkų kryptį – tai infliacijos lygis. Kasdieniame gyvenime infliacija žymi po truputį brangstančias prekes ir paslaugas. Ką pastebime rečiau, tai kad dėl brangstančių prekių ir paslaugų atsiranda galimybė gauti ir didesnes pajamas ir gyventojams, ir verslui. O didesnės pajamos reiškia ir didesnį pelną bei brangesnes įmonių akcijas.
Vakarų šalyse infliacijos lygį siekia palaikyti centriniai bankai, kurie stebi ekonomikos būklę ir pagal tai vykdo skatinamąją arba ribojančią pinigų politiką. 2020 m. pradžioje pasauliui susidūrus su koronavirusu, vyriausybės ir centriniai bankai operatyviai ėmė skatinti ekonomiką taikydami kelių rūšių pinigų politikos priemones, tarp kurių – sumažintos palūkanos, obligacijos supirkimo programos ir kita. Ši didelio masto skatinimo politika prisidėjo prie gana greito akcijų rinkų Vakarų šalyse atsitiesimo.
Trečioji priežastis – vadinamasis investuotojų apetitas rizikai. Investuotojai taip pat linkę pasiduoti emocijoms ir kartais į ateitį reaguoja per daug entuziastingai, o kartais į ją žiūri per daug negatyviai. Kai rinkose entuziazmo daug, indeksai ir akcijų kainos kyla smarkiau negu įmonių finansiniai rodikliai, akcijos tampa pervertintos ir per ilgą laikotarpį atneša mažesnę už vidutinę grąžą. Tais atvejais, kai susiduriama su dideliu ekonominiu neapibrėžtumu, investuotojai gali būti skeptiškai nusiteikę dėl ateities ir per daug nuvertinti bendrovių akcijų kainas.
Veiksniai, lemiantys konkrečios akcijos kainą
Tuo metu konkrečios bendrovės akcijų kainą lemia ne tik bendros makroekonominės tendencijos ar rinkose vyraujančios investuotojų nuotaikos, bet konkrečiai tai bendrovei ar sektoriui, kuriame ji veikia, būdingi veiksniai.
Vieni veiksniai yra objektyvūs. Tai finansiniai rezultatai, dividendų mokėjimo politika, sektoriaus, kuriame įmonė veikia, situacija. Teigiamą įtaką bendrovės akcijų kainai turi gerėjantys finansiniai rezultatai, ilgametė stabili dividendų mokėjimo politika ir geros jos sektoriaus perspektyvos.
Pavyzdžiui, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia įmonės, kurios savo kasdienėje veikloje atsižvelgia į tvarumo principus. Taip jos ne tik sumažina tam tikras veiklos rizikas, pasiekia geresnių rezultatų ir pelno vartotojų simpatijas, bet tampa patrauklesnės investuotojams. „Bloomberg“ sudaromas žaliųjų investicijų indeksas rodo, kad į tvarias įmones investuojančių fondų grąža beveik 4 proc. punktais lenkia vidutinę indeksų grąžą1.
Tiesa, nepalankūs veiksniai – prasti finansiniai rezultatai, blogėjančios sektoriaus perspektyvos ar aplinkosaugos veiksnių nepaisymas, – turės neigiamą įtaką bendrovės akcijų kainai. Be to, minėtų sričių įtaka gali būti ne vienoda. Įprastai bendrovės finansiniai rezultatai labiausiai lemia jos akcijų kainą, tačiau jei įmonė veikia itin perspektyvia laikomoje srityje, pavyzdžiui, gamina elektromobilius, finansiniai rezultatai gali nueiti į antrą planą. Ir šiuo atveju dažnai įsijungia subjektyvūs vertinimo kriterijai.
Investuotojai mano, kad bendrovės bet kokiu atveju laukia šviesi ateitis dėl milžiniškų sektoriaus perspektyvų, kurių tiesiog neįmanoma neišnaudoti. Vis dėlto istorijoje užtektinai pavyzdžių, kai nepamatuoti investuotojų lūkesčiai lemia kainos burbulo susiformavimą (pirmuoju tokiu burbulu laikomas nepamatuotas investuotojų entuziazmas dėl „Pietų jūrų kompanijos“ akcijų). Toks burbulas anksčiau ar vėliau subliūkšta ir žmones, kurie didžiąją dalį savo turto yra nukreipę į tokią investiciją, palieka su dideliais nuostoliais.
Konkrečios bendrovės akcijų kainą gali smarkiai pašokdinti ar nusmukdyti ir įvairūs gandai, kurie ne visada turi pagrindą. Pavyzdžiui, kad įmonė sukūrė ypatingą vaistą ar technologiją, gavo didelės vertės užsakymą ar ketina įsigyti savo konkurentą. Investuotojai turi posakį, kuris sako, kad reikia pirkti gandus ir parduoti naujienas. Tai rodo, kad gandai gali turėti didesnę įtaką akcijos kainai už tikrąsias naujienas ir kad tai dar vienas emocijomis paremtos investuotojų reakcijos pavyzdys.
Trečias veiksnys – paprasčiausias kompanijos pavadinimo pokytis. JAV rinkoje daug pavyzdžių, kai akcijos kainą nulemia tikslingai parinktas pavadinimas. Per 2000-aisiais išsipūtusį ir galiausiai susprogusį „dot-com“ burbulą buvo populiaru prie JAV biržoje kotiruojamų bendrovių pavadinimų pridėti žodžius „internetas“ ar galūnę „.com“ ar „.net“. Šiuos ir panašius žodžius ėmė naudoti net tos įmonės, kurios neturėjo nieko bendro su skaitmeninėmis technologijomis.
Tuo metu viskas, kas buvo susiję su internetu, turėjo paklausą ir didžiuliu interneto potencialu tikintys investuotojai pirko viską iš eilės. Vėliau trijų ekonomikos profesorių iš Purdue universiteto atlikta analizė parodė, kad pavadinimo pakeitimas lėmė vidutiniškai 74 proc. didesnę akcijos kainą. Įdomiausia tai, kad kai „dot-com“ bumas baigėsi, su internetu susiję dalykai tarp investuotojų tapo nepopuliarūs, todėl kai kurios įmonės vėl keitė savo pavadinimus ir atsisakiusios žodžių „internetas“ ar panašių sąsajų, vėl galėjo džiaugtis augančia akcijos kaina2.
Kaip teisingai elgtis susiduriant su nenuspėjamomis rinkomis?
Čia paminėti pagrindiniai, bet toli gražu ne visi veiksniai, galintys daryti įtaką rinkų svyravimams ir bendrovių akcijų kainoms. Tai rodo, kad net išmanant finansinę informaciją ir techninius investavimo dalykus, nuspėti rinkų kryptį yra sudėtinga užduotis.
Bet tai nereiškia, kad neprofesionalus investuotojas negali sėkmingai investuoti. Priešingai – sėkmingas investavimas yra kur kas paprastesnis negu daugeliui atrodo. Pagrindinė to priežastis – per ilgesnį 10–20 metų laikotarpį finansų rinkos atneša vidutiniškai 6–7 proc. grąžą.
Tokia grąža prieinama daugeliui tų, kurie laikosi dviejų pagrindinių taisyklių – investuoja periodiškai (investavimui skiria mažesnes sumas, bet daro tai kas mėnesį) bei yra išskaidę riziką, t. y. yra investavę į platų vertybinių popierių spektrą per fondus ar ETF ir pasikliauja ne vienos įmonės ar sektoriaus, bet visos ekonomikos augimu.
1https://www.bloomberg.com/graphics/2020-ten-funds-with-a-conscience/
