Trys investavimo mitai, kurie trukdo žengti pirmą žingsnį

Pirmas žingsnis į investavimą dažnai būna ne finansinis, o psichologinis. Šiandien, kai atsiranda vis daugiau patikimų ir daugeliui prieinamų investavimo priemonių bei gausu informacijos, kliūtimi tampa ne pinigų ar žinių stoka, o keli įsitikinimai. Iš pirmo žvilgsnio jie gali skambėti logiškai, tačiau su realybe turi mažai bendro. Štai trys mitai, kuriuos verta palikti praeityje, kartu su abejonėmis, kad investavimas – „ne man“.

1. Investuoti reikia daug pinigų

Tai – vienas labiausiai paplitusių klaidingų įsitikinimų. Tiesa ta, kad investuoti galima net ir labai mažomis sumomis. Pavyzdžiui, „Swedbank“ klientai, naudodamiesi Mini investicijomis, gali investuoti vos nuo kelių ar keliolikos centų, suapvalintų nuo atsiskaitymų kortele sumos. Savarankiškas investavimas į investicinius fondus taip pat gali būti kelių, keliolikos ar keliasdešimties eurų sumos per mėnesį klausimas.

Esminis dalykas – ne suma, o nuoseklumas. Net ir mažos, bet reguliarios įmokos per kelerius metus gali virsti reikšminga suma. Pavyzdžiui, investuojant 30 eurų kas mėnesį ir vidutiniškai uždirbant 6 proc. metinę grąžą, po 10 metų sukaupta suma viršytų 4 tūkst. eurų, o po 20 metų – daugiau nei 12 tūkst. eurų.

2. Investavimas per daug rizikingas

Kita dažna priežastis, kodėl žmonės delsia investuoti, – baimė prarasti pinigus. Tačiau nors investavimas iš tiesų visuomet yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, tačiau ši rizika yra valdoma.

Pirmiausia svarbu pasirinkti tinkamą investavimo laikotarpį. Kuo jis ilgesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad laikini rinkos svyravimai turės reikšmingos įtakos rezultatui. Istoriškai akcijų rinkos vidutinė metinė grąža svyruoja apie 7–9 proc., nors trumpuoju laikotarpiu kainos gali kristi ar kilti. Vis dėlto, įspėjame, kad praeities rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.

Antra – diversifikacija. Tai reiškia, kad pinigai paskirstomi tarp skirtingų investicijų rūšių: akcijų, obligacijų, fondų. Toks subalansuotas krepšelis sumažina riziką, nes prastai pasirodžius vienai investicijai, kitų vertė gali augti.

Trečia – investavimas pagal rizikos lygį. Kiekvienas investuotojas gali pasirinkti strategiją pagal savo toleranciją rizikai: nuo itin konservatyvios (pavyzdžiui, patikimų vyriausybių obligacijos) iki aktyvesnės (pavyzdžiui, akcijos ar fondai). Svarbiausia – pradėti nuo to, kas atrodo suprantama ir pakankamai saugu, ir palaipsniui gilinti žinias.

3. Investavimas skirtas tik tiems, kurie viską išmano

Dar vienas mitas, kuris stabdo, – įsitikinimas, kad investavimas reikalauja sudėtingų žinių ar nuolatinio rinkos stebėjimo. Iš tiesų šiandien didžiąją dalį analizės atlieka profesionalai, pavyzdžiui, investicinių fondų valdytojai.
Todėl norint pradėti, reikėtų įvertinti keletą pagrindinių elementų:

• nustatyti tikslą (pavyzdžiui, kaupti vaikų studijoms ar senatvei);
• pasirinkti investavimo laikotarpį;
• įvertinti, kokią riziką esate pasirengę prisiimti;
• pasidomėti esminiais investavimo principais.

Investavimas – tai ne tik būdas uždirbti. Tai įprotis, kuris padeda didinti finansinį saugumą ir pasitikėjimą savo sprendimais. Pradėti galima mažomis sumomis, pasirinkus suprantamas priemones ir aiškų tikslą. Svarbu siekti ne tobulumo nuo pat pirmo investicinio sprendimo, o nuoseklumo. Atsisakius mitų ir žengus pirmą žingsnį, investavimas tampa natūraliu kasdienių finansų valdymo elementu, padedančiu siekti didesnių finansinių tikslų.

Išbandyti investavimą lengviausia, kai tai vyksta automatiškai, reguliariomis mažomis sumomis. Pradėti galima jau šiandien, įsijungus Mini investicijas. Sužinokite daugiau – čia.