Vasaris akcijų rinkose išsiskyrė reikšmingais svyravimais ir ryškiu investuotojų kapitalo judėjimu tarp sektorių. Investuotojai nerimavo dėl dirbtinio intelekto (DI) sukeltų pokyčių rizikos ir galimų pralaimėtojų, o kapitalas plaukė į, tikėtina, atsparesnes ir materialiais aktyvais grindžiamas sritis.
Obligacijos nežymiai brango, nes JAV iždo ir pagrindinių Europos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumai sumažėjo, ypač ilguoju laikotarpiu. Prasidėjus karui Irane, tiek kredito kainų skirtumai, tiek obligacijų pajamingumai išaugo, vengiant rizikos ir tikintis kylančios naftos kainos nulemto infliacijos didėjimo.
Karas Irane rinkoms nebuvo visiška staigmena, nes JAV ruošėsi tokiai galimybei. Tačiau dominuojanti retorika rodė, kad pageidautinu sprendimu išlieka diplomatiniai veiksmai. Didžioji dalis eismo Hormūzo sąsiauryje yra sustabdyta – per šį sąsiaurį gabenama apie 20 proc. kasdien sunaudojamos viso pasaulio naftos. Situacija gali keistis labai greitai. Dažniausiai geopolitiniai įvykiai finansų rinkoms turi trumpalaikį poveikį, tačiau jei trikdžiai Hormūzo sąsiauryje užsitęstų ilgiau, tai turėtų tiesioginių ekonominių pasekmių, ypač naftą ir dujas importuojančioms Europos bei Azijos šalims.
Didžiąją mėnesio dalį investuotojų dėmesys buvo sutelktas į kitą svarbią temą – DI sukeltus pokyčius. Praėjusių metų pabaigoje susirūpinimą kėlė didelės investicijos į DI, jų grąžos potencialas ir galimas būsimų laisvųjų pinigų srautų mažėjimas. Vasarį dėmesys nukrypo ir į potencialius pralaimėtojus. Programinės įrangos įmonės, sudarančios apie ketvirtadalį „S&P 500“ IT indekso, buvo parduodamos baiminantis, kad jų verslo modeliai, tobulėjant DI technologijoms, gali nebeveikti.
Daugiau informacijos apie padėtį finansų rinkose vasario mėnesį rasite prisegtuke žemiau, o visas rinkų apžvalgas galite rasti čia.