Vytenis Šimkus. Kiek gali silpnėti doleris?

Žvelgiant į akcijų rinkas, nebematyti ženklų, kad balandį vyko gili kainų korekcija. JAV administracijai atsitraukus nuo dalies muitų ir pasiekus prekybos „paliaubas“ su Kinija, optimizmas greitai grįžo į rinkas. Tačiau ne viskas grįžo į senas vėžes – doleris nuo metų pradžios susilpnėjo apie 10 proc. ir kyla rimtų svarstymų, kad ši tendencija gali tęstis.

Prieš JAV rinkimus buvo tikimasi, kad muitų politika ves prie brangesnio dolerio, nes JAV prekybos partnerės sieks silpninti savo valiutas ir taip kompensuoti muitų efektą bei išlaikyti konkurencingumą JAV rinkoje. Realybė pasirodė kitokia – didelis prekybos politikos neapibrėžtumas, panašu, paskatino tarptautinius investuotojus grąžinti dalį kapitalo namo, todėl doleris pigo daugelio valiutų atžvilgiu, o JAV iždo vertybiniai popieriai ne pilnai suveikė kaip užuovėja nuo akcijų rinkos kritimo.

Pastaruosius 15 m. didžiulis ekonominio augimo, investicinės grąžos ir palūkanų normų skirtumas skatino investuotojus Europoje ir Azijoje ieškoti aukštesnio pajamingumo JAV, o didelė JAV vertybinių popierių paklausa lėmė nuoseklų dolerio brangimą. Realus dolerio vertės indeksas (atsižvelgiant į infliaciją, lyginant su pagrindinių prekybos partnerių valiutų krepšeliu) vis dar yra aukščiausias nuo 1985 m., net ir po šio pavasario korekcijos.

Struktūrinės priežastys silpnėti doleriui

Rinkos naratyvai per kelis mėnesius pasikeitė kardinaliai nuo TINA (There is no alternative),  kad JAV turto klasėms alternatyvų tiesiog nėra, iki sell-america – laikas grąžos ieškoti už JAV ribų. Tokie nuotaikų pasikeitimai dažnai būna trumpalaikiai, tačiau išties yra ne viena priežastis, kodėl JAV doleris gali silpnėti ilgesniuoju laikotarpiu:

Euro zonos, Japonijos ir kitų tipinių kapitalo eksportuotojų palūkanos paliko nulinę zoną. Daug mažiau prasmės šių šalių pensijų fondams ar draudimo bendrovėms investuoti į JAV, kai norimą grąžą galima gauti namie, be valiutos rizikos. Ilgalaikė tendencija, kad eksportuojančios šalys reinvestuoja savo prekybos perteklių į JAV aktyvus, silpnėja.

Vokietija, Kinija ir kitos šalys planuoja ženklų vyriausybių išlaidų didinimą. Stipresnė paklausa eksportuojančiose šalyse reikš, kad daugiau pinigų liks šių šalių namų rinkose, todėl paklausa JAV turto klasėms bus mažesnė.

JAV administracija įvardija silpnesnį dolerį kaip vieną iš priemonių subalansuoti prekybą. Muitai yra viena iš šios politikos dalių, tačiau biudžeto įstatymo projekte yra kontraversiška nuostata, leidžianti papildomai apmokestinti užsienio investuotojų pajamas JAV. Tai sumažintų investavimo į JAV patrauklumą ir neigiamai veiktų dolerio vertę.

Dolerio silpnėjimo tendencija gali būti ilgalaikė

Šiuo metu reali JAV dolerio vertė yra maždaug 15 proc. didesnė nei istorinis vidurkis, o ilgalaikiai jo vertės svyravimo ciklai įprastai trunka apie 10-15 metų. Vertinant, kad tarptautinio kapitalo srautai lėmę dolerio stiprėjimą keičia kryptį, o JAV administracija sąmoningai siekia silpnesnio JAV dolerio kurso, yra didelis šansas, kad JAV doleris kurį laiką nuosekliai silpnės.

Praėjusio dešimtmečio dinamika, kai taip ryškiai dominavo JAV rinkos, buvo silpno pasaulinio ekonomikos augimo simptomas. Kapitalo srautų persibalansavimas bendrai būtų sveika tendencija.

Stiprėjantis doleris ilgą laiką gerino europiečių investicinę grąžą JAV, o šiemet priešingai, net ir atsigavus JAV akcijų rinkai, eurais matomas neigiamas rezultatas. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad reikia nebeinvestuoti į JAV. Nors trumpoje perspektyvoje investicinė grąža gali atrodyti prasčiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje priešingai, stiprus euras leis santykinai pigiau įsigyti turto JAV.