Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas – nepasiekiamas miražas?

Augantis darbo bei gyvenimo tempas išpopuliarino subalansuoto profesinio ir asmeninio gyvenimo idėją. Šio balanso paieškos vakarų šalyse tikrai nėra naujiena, ir pastaruoju metu apie pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo vis dažniau kalbama ir Lietuvoje. Tačiau ar tokios paieškos netampa panašios į miražą, kuris gali suklaidinti ir nuvesti netinkama kryptimi?

Kalbėdami apie profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą iš karto darome perskyrą tarp šių dviejų dalykų. Tai reiškia, kad ant vienos svarstyklių lėkštelės padėtas darbas, kurį laikome tam tikra prievole, ant kitos – tikrasis gyvenimas, kuris prasideda atlikus tą 8 val. įsipareigojimą. Bet kaip tai iš tiesų atrodo realybėje?

Iš savo patirties žinome, kad visiškai atskirti šių dalykų vienas nuo kito neišeina. Darbo metu kartais prireikia sutvarkyti asmeninius reikalus, ir kiekvienam taip pat yra pasitaikę atvejų, kai teko likti po darbo valandų, kad spėtume užbaigti vieną ar kitą „degantį“ projektą.

Šiuolaikinės technologijos šią ribą dar labiau ištrynė – daugelis mūsų darbe atsakinėjame į šeimos narių žinutes, pakomentuojame draugų įrašus socialiniuose tinkluose ar patys pasidaliname kokia nors asmenine aktualija. Kita vertus, turbūt ne vienam iš mūsų po darbo valandų yra tekę atsakinėti į svarbų laišką ir taip padėti išspręsti skubų kolegos ar kliento klausimą.

Kad ir kaip to norėtume, griežtos perskyros tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo šiandien nubrėžti nepavyks. Tiek vieno, tiek kito yra ant abiejų svarstyklių lėkštėlių. Bet abejonių kelia ne tik ši situacija. Jei pažiūrėtume į žodžio „balansas“ reikšmę, tai jis žymi tokią situaciją, kurioje vienas dydis prilygsta kitam. Bet ką tai turėtų reikšti realiame gyvenime − kad tiek vienam, tiek kitam reikia skirti tiek pat laiko? O gal veikiau jie vienas kitam turėtų prilygti pagal savo kokybę? O galbūt turėtume tinkamai paskirstyti savo energijos lygį?

Aišku, jei viskas tiek susimaišę, kad darbo metu sprendžiate tik asmeninius reikalus, o per savo laisvalaikį bandote atlikti tai, ko nesuspėjote būdami darbe, nubrėžti tam tikras ribas būtina. Tačiau tik tiek. Mūsų visų gyvenimas susideda iš daugybės pasirinkimų. Kai pasirenkame vieną dalyką, natūralu, kad netenkame kažko kito. Todėl tų svarstyklių lėkštelės nuolatos svyruoja ir jų balansavimas yra nuolatinis procesas.

Manau, kad tikrojo balanso paslaptis – tai sąmoningi pasirinkimai, kuriuos darome atsižvelgdami į tai, kas atitinkamu metu yra svarbiausi mūsų poreikiai. Pasirinkdami vieną dalyką vietoje kito turėtume gerai suprasti, kaip tai galėtų paveikti kitas gyvenimo sritis, ir svarbiausia − su tuo susitaikyti.

Tiesioginė profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso paieška gali nuvilti – tai lyg tobulo pasaulio paieška, kuris vargu ar egzistuoja. Todėl vietoje to, kad pyktume ant savęs, jog negalime turėti visko ir nesugebame subalansuoti, sąmoningai rinkimės tai, kas mums tuo metu svarbiausia.

Darydami sprendimus, kurie priklauso nuo mūsų pačių, o ne nuo išorinių aplinkybių, turėsime daugiau visose savo gyvenimo srityse.