Dirbtinio intelekto eroje – autentiškumo paieškos: Z karta keičia darbo rinkos taisykles

Jauni žmonės šiandien jau sudaro reikšmingą Lietuvos darbo rinkos dalį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, iš beveik 1,5 mln. dirbančių žmonių maždaug kas aštuntas – jaunas, dar nesulaukęs 30-ies. Jaunoji karta į darbo rinką atsineša savitą požiūrį į karjerą, darbą ir darbdavį. Tyrimai Lietuvoje ir užsienyje rodo, kad šis požiūris dažnai skiriasi nuo ankstesnių kartų, todėl keičiasi ir darbuotojų lūkesčiai organizacijoms.

Kartu su naująja karta vykstantys pokyčiai reiškia ne vien tik naujus reikalavimus darbovietėms, bet ir keliamus klausimus, kuriuos anksčiau retai kas garsiai užduodavo. Kodėl darbą vis dar matuojame laiku, o ne rezultatu? Kodėl darbo valandų lankstumas laikomas nauda, o ne norma? Kodėl profesinė sėkmė vis dar dažnai matuojama pareigomis, o ne gyvenimo kokybe? Tai nėra vien jaunajai kartai svarbūs klausimai: Z kartos, kuriai priklauso žmonės, gimę po 1997 m., atstovai tiesiog dažniau juos įvardija garsiai ir drąsiau kritiškai vertina nusistovėjusias normas.

Atlyginimas – svarbu, bet ne svarbiausia

Viena tokių normų – kiek iš tiesų vis dar yra svarbus atlyginimas? Nenuostabu, kad uždarbis ir toliau išlieka vienu svarbiausių veiksnių renkantis darbą. Tačiau jis retai tampa ta priežastimi, kuri skatina jauną žmogų pasilikti organizacijoje ilgesniam laikui. Jaunuoliai labiau ieško galimybių mokytis, realizuoti savo idėjas ir nori jausti savo darbo prasmę.

Jie taip pat daug dėmesio skiria emocinei gerovei, darbo – gyvenimo balansui bei aplinkai, kurioje gali būti savimi. Emocinės gerovės svarbą atspindi ir „Swedbank“ vasaros praktikantų grįžtamasis ryšys: emocinės sveikatos dirbtuvės sulaukė vienų geriausių įvertinimų. Todėl tampa aišku: jauni žmonės vertina ne tik tai, ką organizacija siūlo, bet ir tai, kaip jie joje jaučiasi kasdien.

Atliepdami šiuos naujos kartos lūkesčius, suteikiame jaunuoliams galimybę susipažinti su skirtingomis banko veiklos sritimis ir prisidėti prie sprendimų, kuriais kasdien naudojasi daugybė žmonių. Tokia patirtis leidžia ne tik išbandyti save įvairiose užduotyse, bet ir geriau pažinti savo stiprybes bei aiškiau suprasti, kur norėtųsi tobulėti. Kartu tai padeda iš arti pamatyti, kaip veikia bankas, ir pasitikrinti išankstines nuostatas apie darbą finansų sektoriuje. Todėl siekiame kurti aplinką, kurioje jaunų darbuotojų idėjos būtų išgirstos, jais būtų pasitikima, o galimybė mokytis ir augti taptų natūralia kasdienio darbo dalimi.

Taip pat svarbu, kad net pačių Z kartos atstovų poreikiai darbo vietoje skiriasi. Užimtumo tarnybos užsakymu atliktoje Lietuvos jaunimo apklausoje 19–24 metų respondentai dažniau akcentavo savirealizaciją, naujas veiklas ir pusiausvyrą, o 25–29 metų – atlygį, karjeros perspektyvas, darbo prasmę ir pripažinimą. Kaip rodo tyrimas, naujoje darbovietėje jaunimui svarbu struktūruotas įvedimas, aiškios užduotys ir draugiška komanda.

Daugiau drąsos imtis karjeros pokyčių

Augti – svarbu, tačiau jaunimui karjera nebūtinai reiškia kelią greitesnio paaukštinimo link. Tarptautiniame konsultacijų bendrovės „Deloitte“ 2026 m. tyrime nuoseklų profesinį augimą rinkosi 44 proc. Z kartos ir 45 proc. Y kartos respondentų, o sparčią karjerą, kurią lydi greiti paaukštinimai – atitinkamai 25 proc. ir 21 proc. apklaustųjų. Jaunam darbuotojui prasmingas pasiūlymas gali būti aiškus įgūdžių ir atlygio augimo kelias, o ne šuoliavimas link aukštesnių pozicijų.

Tačiau ne visada lūkesčiai ir galimybės sutampa. Kai organizacijoje nebelieka erdvės augti ar matyti tolesnę karjeros kryptį, žmonės nusprendžia ieškoti naujų galimybių. Sprendimą palikti organizaciją gali lemti įvairios priežastys: viliojantys pasiūlymai iš išorės, studijos ar noras išbandyti save kitoje srityje. Pastebime, kad jauniems žmonėms karjera vis rečiau atrodo kaip vienas tiesus kelias. Jie linkę ją matyti kaip skirtingų patirčių, atradimų ir augimo etapų visumą.

Todėl išėjimas iš organizacijos dažnai yra ne bėgimas nuo kažko, o ėjimas kažko naujo link. Jaunoji karta drąsiau renkasi pokytį, nes tiki, kad būtent skirtingos patirtys padeda geriau pažinti save, atrasti savo stiprybes ir suprasti, kas juos iš tiesų motyvuoja. Šis atvirumas naujoms patirtims atsispindi ir tame, kaip jaunimas išnaudoja šiuolaikines technologijas: jie jas pasitelkia mokymuisi, siekia išbandyti naujus darbo būdus ir plėsti savo galimybes.

Dirbtinis intelektas – ne baimė, o galimybė

Kiekviena karta turi savo technologinį lūžį: vieniems kompiuteris tapo nauju darbo įrankiu, kitiems – internetas jau buvo įprasta aplinka. Šiandien jaunimas jį patiria su dirbtinio intelekto iškilimu. Todėl matome itin stiprų smalsumą ir norą išmokti dirbti su naujais įrankiais.

Jaunieji kolegos dirbtinį intelektą dažniau vertina kaip galimybę greičiau atlikti rutinines užduotis ir daugiau laiko skirti veikloms, kuriose svarbus kritinis mąstymas, kūrybiškumas ar bendradarbiavimas. Kuo daugiau procesų automatizuojama, tuo labiau auga autentiškumo, kūrybiškumo ir žmogiško ryšio vertė. Galbūt todėl šių dalykų jaunoji karta šiandien ieško labiau nei bet kada anksčiau, taip keisdama darbo rinką.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją