„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: lėtesnis augimas ant plono ledo

Daugelio pasaulio šalių ekonomikos išliko atsparios brangesnei energijai, įsibėgėjusiai infliacijai ir aukštesnėms palūkanoms. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šis augimas turėtų tęstis ir ateinančiais metais, tačiau iššūkių ir rizikų sąrašas netrumpėja. Lietuvos ekonomikos augimas išsikvepia ir kitais metais bus lėčiausias tarp Baltijos šalių.

Didžiausiose pasaulio ekonomikose – stabilus augimas

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV ekonomikos augimas išliks stabilus ir kitais metais vis dar viršys 2 proc., bet bus labai priklausomas nuo investicijų į dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūrą. Euro zonos ekonomikos augimas šiek tiek viršys 1 proc., o šiame regione pagrindinis iššūkis išlieka brangi energija ir didėjanti Kinijos konkurencija

„Pastaraisiais mėnesiais finansų rinkose matėme daugiau abejonių dėl investicijų į DI tvarumą ir atsiperkamumą, ir tai vis dar yra viena iš pagrindinių rizikų, galinčių atvėsinti šį ekonomikos ciklą. JAV gyventojų vartojimą vis dar palaiko žemas nedarbo lygis, tačiau įsibėgėjus infliacijai realus darbo užmokestis nebedidėja, nepadės ir didėjančios palūkanų normos“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas (ECB), valdydamas infliacijos lūkesčius, bazines palūkanų normas didins dar du kartus, iki 3 procentų. 

„Didžiosiose euro zonos valstybėse infliacija jau padarė savo juodą darbą ir vartojimas nebeauga. Be to, matome didėjančią Kinijos gamintojų konkurenciją ir pramonės stagnaciją daugelyje Europos šalių. Prie tokių aplinkybių tolimesnis palūkanų normų didinimas neturi daug prasmės, todėl, tikėtina, kad jau 2028 m. ECB palūkanų normas pradės mažinti“, – mano Nerijus Mačiulis.

Lietuvos augimas lėtėja, atsiliks nuo Latvijos ir Estijos

Lietuvos ekonomikos augimas pastarąjį penkmetį buvo vienas sparčiausių regione, tačiau šis išskirtinumas jau baigiasi. „Swedbank“ prognozuoja, kad 2027 metais Lietuvos BVP augs 1,8 proc., o Latvijos ir Estijos ekonomikos augs šiek tiek daugiau nei 2 procentais.

„Lietuvos ekonomikos augimą šiemet paskatino vartojimui išleisti apie pusantro milijardo eurų iš antros pakopos pensijų fondų, tačiau šio vartojimo šaltinio kitiems metams nebelieka. Be to, nebelieka finansinės paramos iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. RRF), daugėja iššūkių eksporto rinkose, matysime ir lėčiau augančius atlyginimus“, – lėtėjimo veiksnius vardina N. Mačiulis.

Atslūgsianti infliacija ir užimtumo rekordai

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje kitais metais sulėtės iki 7,5 procento. Tuo tarpu šiuo metu 6 proc. viršijanti infliacija kitais metais turėtų atslūgti iki 3,3 procento, dėl to daugelio gyventojų perkamoji galia vis dar didės.

„Šiemet matėme ir džiuginančių, ir nelabai malonių rekordų. Šiuo metu Lietuvoje dirbančių asmenų yra daugiausiai nuo šio amžiaus pradžios, tačiau grynoji imigracija mažės, o užimtumo augimas remiasi į nepalankias demografines lubas. Infliacija Lietuvoje šiuo metu yra didžiausia ES, bet, tikėtina, jos pikas jau netoli, o kitais metais kainų augimas bus kuklesnis. Tiesa, neramumai Vidurio Rytuose dar nesibaigė, o energijos kainos gali mažėti lėčiau nei tikimasi“, – teigia Nerijus Mačiulis.

Ekonomistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad lėtesnis ekonomikos augimas nėra laikinas reiškinys, o prie jo turės prisitaikyti ne tik gyventojai, bet ir politikai.

„Kuklesnis atlyginimų ir vartojimo augimas taip pat reiškia, kad lėčiau didės ir valstybės biudžetų pajamos, atitinkamai turės koreguotis ir valdžios planai didinti įvairiausias išlaidas. Apskritai, artimiausius kelerius metus dažniau norėtųsi išgirsti politikų idėjas ne kur ir kiek bus padidintos išlaidos, o kur pavyks sutaupyti ir mokesčių mokėtojų pinigus naudoti efektyviau“,– mano N. Mačiulis.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją