Kaip profesinių ieškojimų kelyje moterims „nepamesti“ savęs?

Šiandien dažnai tenka girdėti keliamus klausimus ir diskusijas, kaip moterims suderinti savo karjerą ir profesinį tobulėjimą su asmeniniu gyvenimu. Šių diskusijų atspirties tašku neretai yra laikoma nuostata, kad yra du atskiri dalykai − darbas ir asmeninis gyvenimas. Tačiau ar tikrai? Šiuolaikinėje darbo rinkoje tokio skirstymo lieka vis mažiau, nes karjera tampa mūsų gyvenimo dalimi. Todėl daug aktualesni tampa klausimai, kaip ja rūpintis ir kaip sau padėti profesinių ieškojimų kelyje.  

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, viena iš pagrindinių sąlygų ieškančioms – niekada aklai nepasikliauti patarimais. Svarbu orientuotis į tai, kas yra sava ir kas šiuo momentu tinka mums. Dalindami patarimus žmonės dažnai į juos sudeda savo baimes, lūkesčius ar nerealizuotus troškimus. Tačiau tai, kas pasiteisina kitiems, nebūtinai tiks mums.

Žinoma, ne visada lengva atsilaikyti prieš aplinkos spaudimą. Net ir netiesioginiai komentarai ar jus pasiekiančios nuogirdos prisideda prie stereotipinių socialinių vaidmenų įsigalėjimo. Pavyzdžiui, galbūt biuro virtuvėlėje yra tekę nugirsti šnabždesius apie koleges, kurios nusprendžia po poros mėnesių motinystės atostogų grįžti į darbą ir pasvarstymus, kokia ji mama. Arba priešingai – smerkiančias pastabas apie darbo krūvį susimažinusias mažamečių vaikų mamas.

Tiesa ta, kad tobulų sprendimų nebūna ir pasirinkti reiktų tai, kas geriausiai tinka jums. Priimant sprendimus svarbu matyti karjerą kaip visumą. Kalbėdami apie darbą, dažnai mėgstame akcentuoti vieną elementą, dažniausiai profesinę veiklą, ir jį analizuoti atskirai. Tačiau sektinu pavyzdžiu neturėtume laikyti tų, kurie tik sėkmingai dirba ir neturi prasmingo laisvalaikio. Arba tų, kurie už darbo ribų negeba sukurti ir palaikyti reikšmingų artimų ryšių.

Sėkmingi žmonės supranta, kad gyvenimą sudaro skirtingos sritys ir esame laisvi nuspręsti, kokiu gyvenimo etapu kuriai iš jų skirsime daugiau savo laiko ir energijos. Po truputį daugėja atvejų, kai moterys atvirai pasako, kad augindamos mažus vaikus nori paprastesnių pareigų. Ir ne todėl, kad nesugeba susidoroti su užduotimis, o todėl, kad laikinai pasikeičia jų prioritetai. Po metų ar poros, jos su nauja energija grįžta atgal į profesinę veiklą.

Visgi ne visos organizacijos yra pasiruošusios priimti tokį atvirumą ir sąmoningumą, todėl turėti palaikantį socialinį tinklą, siekiant užsibrėžtų tikslų ar tebesant profesinėse paieškose – labai svarbu. Susikurkime jį! Kiekvienas savo socialiniame rate turėtume turėti žmonių, kurie mums artimi asmeniškai ir darbuojasi mums artimoje srityje, kurie gali suteikti grįžtamąjį ryšį, skatina tobulėti, kurie nuoširdžiai mumis domisi ir palaiko, jei suklystame.

Šiam tinklui užmegzti yra įvairių būdų: galime susirasti mentorių, įsitraukti į profesines grupes ar klubų veiklą. Tačiau svarbiausia čia nėra užmegzti kuo daugiau kontaktų, o sukurti prasmingą ryšį, kuris motyvuotų siekti profesinio ir asmeninio augimo.

Tam, kad augtume, privalome nuolat mokytis. Šiais laikais tam taip pat yra daugybė pasirinkimų. Iš čia kyla klausimas – kaip išsirinkti ir apsispręsti? Tebūnie tai malonus rūpestis. Vienas mano draugas tokiais atvejais vadovaujasi žaviu principu – jis yra užsibrėžęs kiekvienais metais išmokti bent vieną naują dalyką. Taip jis pradėjo dainuoti ir dabar laimi įvairiuose karaokė konkursuose, taip pat išmoko plaukti ir pramoko kelias užsienio kalbas.

Toks pasiryžimas reikalauja disciplinos, bet tikrai nereiškia kardinalaus savo laiko perorganizavimo. Po kelių metų pažvelgus atgal galima įvertinti, kad pastangos atsipirko džiuginančiais rezultatais. Be to, kiekvienas naujas įgūdis atveria tokių galimybių, apie kurias anksčiau net nesusimąstėme.

Šiuo metu yra labai populiari „savęs ieškojimo“ sąvoka. Ir iš tiesų − reflektuoti, ko norime ir ką galime, yra svarbu. Tačiau vien vaikščiodami į seminarus bei mokymus ir „ieškodami savęs“ teoriškai mes nedaug pasieksime. Nepamirškime, jog geriausiai save pažinti galime tik remdamiesi realia patirtimi. „Ar man patiktų dirbti aptarnavimo srityje?“. Pabandyk! „Galėčiau nuo ryto iki vakaro rašyti knygas“. Pabandyk rašyti bent tris dienas iš eilės. Tad svarbiausias dalykas ieškant savęs yra bandyti, veikti ir reflektuoti. O ne klausytis kitų sėkmės istorijų ir receptų.

Žinoma, kiekviename eksperimente yra kažkiek rizikos. Tačiau susidūrę su neapibrėžtumu, nepasiduokime baimėms. Verčiau įvertinkime rizikas, prisijaukinkime neapibrėžtumą ir prisiminkime, kad tik patirdami galime suprasti, kas mums patinka, kas suteikia energijos ir kas sekasi geriausiai.