Kas yra prokrastinacija ir kaip su ja kovoti?

Daugelis žinome ir esame patyrę, kas yra tinginiavimas. Kalbant apskritai, tingėti yra blogai, bet kartais visi šią nuodėmę sau leidžiame. Visai kas kita yra atidėliojimas, psichologų dar vadinamas prokrastinacija. Jis pasireiškia tada, kai pradedame atidėlioti darbus ar įsipareigojimus mainais į pramogas ar kitokią neįpareigojančią veiklą. Kodėl atidėliojimas yra pavojingas, kaip sėkmingai su juo kovoti ir kodėl tai ypač svarbu dažniau dirbantiems iš namų?

Dažniausia tokio atidėliojimo priežastis – nenoras imtis sudėtingų ar nesuprantamų darbų. Tokia prokrastinacija gali tapti pavojinga, nes ji veikia kaip saviapgaulė. Sakydami sau, kad reikiamus darbus ar užduotis atliksime „rytoj“, rytojų galime nukelti neribotam laikui, kol galiausiai darbus turėsime daryti paskubomis ir taip sukelsime sau dar daugiau streso ar pavėluosime laiku atlikti darbus ir tikrai nesulauksime vadovų ar klientų pagyrų. 

Šiandien – ypač palankus metas prokrastinacijai, nes turime daugybę pagundų: filmai ir serialai bent keliose tokio turinio nuomos platformose, socialiniai tinklai ar tiesiog neribotas naršymas internete. Nusprendus šiek tiek atidėti darbus ir, pavyzdžiui, pradėjus žiūrėti naują serialą  – „juk tik vieną seriją ir tada dirbsiu“ – labai lengva užsisukti į uždarą atidėliojimo ratą, o dėl jo nukentėsime tik patys. Pradedant neatliktais darbais ar savo pareigų nesilaikymu, baigiant praleistomis karjeros galimybėmis ar asmeniniu tobulėjimu. 

Dalijamės penkiais patarimais tam, kad lengviau užkirstumėte kelią prokrastinacijai, o darbai vyktų produktyviau:

Įsivaizduokite rezultatą

Mokslininkai dar prieš gerą dešimtmetį ištyrė, kad žmonės kur kas labiau bus linkę taupyti savo senatvei, jei pamatys skaitmeniniu būdu susendintas savo nuotraukas. Taip yra todėl, kad tokiu būdu žmonės pajaučia, jog jų pačių ateities versijos yra kur kas realesnės, taupymo naudos – taip pat. Lygiai tokią pačią taktiką galima naudoti ir dirbant kasdienius darbus. Netgi galvojant apie paprastas užduotis gali pakakti mintyse vizualizuoti jų pabaigą ir to pakaks, kad nustotume atidėlioti ir imtumės darbo. Tam, kad impulsas imtis darbo būtų stipresnis, galima vizualizuoti ir įvairias naudas, kurios laukia nudirbus konkretų darbą. 

Tokia taktika veiksminga ir tuo atveju, jei atidėliojame itin nemalonų skambutį, laišką ar kitą nesmagias emocijas keliančią užduotį. Naudų vizualizavimas atlikus tokią užduotį palengvina darbą ir mūsų smegenims – neigiamas emocijas ima nusverti būsimos naudos, todėl sprendimas imtis atidedamos užduoties tampa kur kas priimtinesnis. 

Įsipareigokite kitiems

Kovoje su atidėliojimu dažniausiai dalyvaujame tik patys su savimi, todėl tos kovos tokios sunkios. Įtraukite į jas daugiau žmonių. Pavyzdžiui, pasižadėkite žodžiu ar raštu kolegai, kad konkrečią užduotį padarysite iki rytojaus vakaro. Vien tai, kad mes kažkam įsipareigojome atlikti užduotį, stipriai padidina mūsų norą kibti į darbus, nes mūsų smegenys reaguoja į viską, kas susiję su mūsų socialine padėtimi. 

Mokslininkai atrado, kad mums labai svarbu, jog mus teigiamai vertintų kiti – netgi nepažįstamieji. Daugelis mūsų nenorime apsikvailinti ar pasirodyti tingiais prieš kitus žmones, todėl noras nepavesti kolegų gali tapti puikiu paskatinimu nutraukti užburtą prokrastinacijos ratą. 

Pagalvokite apie pasekmes

Kai galvojame apie kažką naujo, pavyzdžiui, naujo daikto įsigijimą, kartais net nepajuntame, kad pradedame galvoti apie tokio sprendimo pliusus ir minusus. Gerai apgalvoję visas būsimo pirkinio naudas ir galimas pasekmes, mes kur kas lengviau priimame teisingą sprendimą. Tačiau tokį pat principą galima taikyti ir galvojant apie darbus, kuriuos reikia padaryti.

Geras pavyzdys – pasiruošimas būsimam pristatymui. Jei pasiruošimo etape taip pat pasvertume pliusus ir minusus, pamatytume, kad pasilikę darbą rytojui, jau galbūt nebeturėsime laiko pasitelkti kolegų pagalbą, pasitikrinti, ar gerai pasiruošėme. Taigi, kiekvieną kartą pajutus, kad norime atidėlioti, pravartu pagalvoti apie tokio sprendimo privalumus ir trūkumus, kaip galvojame prieš pirkdami ar išbandydami ką nors naujo. 

Išskaidykite užduotį į dalis

Dažnai pradedame atidėlioti darbus todėl, kad jie iš pirmo žvilgsnio atrodo pernelyg dideli, painūs ar sudėtingi. Imame galvoti apie tai, kaip tokius sudėtingus darbus sutalpinsime į vieną darbo dieną ir tai galiausiai priveda prie to, kad nusprendžiame juos apskritai atidėti ir užsiimti kita veikla. 

Kita vertus, problema niekur nedings, tad geriau kiekvieną tokią užduotį ar darbą išskaidyti į dalis. Pavyzdžiui, aiškiai sau įsivardinti, kokie gali būti jos atlikimo etapai ir pradėti nuo pirmojo, tarkime, analizės. Įveikus jį, kitą dieną jau skirti daugiausiai laiko kitam etapu. Išskaidžius užduotį į dalis, kiekviena jų nebeatrodys tokia sudėtinga ar paini. 

Pasinaudokite tuo, ką mėgstate

Lengviau išvengti atidėliojimo padeda užduočių, kurių nemėgstame susiejimas su tuo, ką mėgstame. Pavyzdžiui, neleiskite sau tiesiog pradėti naujo mėgstamo serialo sezono, bet aiškiai įsivardinkite, kad pasižiūrėsite vieną seriją atlikę šios dienos užsibrėžtus darbus. Kai savo mėgstamus užsiėmimus paverčiame tikslu, imtis darbo ar pasiekit išsikeltus tikslus yra kur kas lengviau. Toks būdas pravartus ir atidėliojant sporto treniruotes. 

Mėgstamas veiklas galima tiesiog atlikti, o galima jas išsikelti ir kaip tikslus bei taip pasilengvinti sau kasdienių darbų naštą.