Livija Tursaitė, jaunesnioji karjeros konsultantė: „Didžiausia pamoka – sudėtingus dalykus galima pateikti labai paprastai“

Vieni žmonės karjeros kelią atranda atsitiktinai, kiti labai anksti supranta, ko nori. Jaunesnioji karjeros konsultantė Livija priklauso pastarajai kategorijai. Apie darbą „Swedbank“ ji svajojo jau nuo studijų pradžios, kryptingai ieškojo informacijos apie siūlomas praktikas ir stažuotes. Nieko keisto, kad, per gimtadienį sulaukusi kvietimo ateiti į pokalbį, Livija jautė gavusi pačią geriausią dovaną. Po sėkmingos praktikos gavus pasiūlymą tapti pilnaverte „Swedbank“ komandos nare, ilgai svarstyti taip pat nereikėjo.

Ką atsimeni iš pirmųjų pokalbių? Ar, sulaukus pasiūlymo, buvo lengva ištarti „taip“?

Atrodo, prisimenu pokalbį mintinai, labai jam ruošiausi. Pamenu klausimą apie savo motyvaciją. O jos buvo tiek, kad net nesugebėjau į žodžius sutalpinti. Taip ir likau neatsakiusi, bet dabar suprantu, kad motyvaciją galima ir akyse pamatyti. Smagiausia, kai kandidatas dalijasi vizija, kaip jis supranta, apie ką yra pozicija, į kurią kandidatuoja.

Kas per praktiką darė didžiausią įspūdį? Ką sužinojai apie darbą ir jo organizavimą tokio dydžio organizacijoje?

Didžiausią įspūdį paliko tai, jog būtent paprastumas, atvirumas ir nuoširdumas tiksliausiai apibūdina darbą „Swedbank“. Tai buvo pirmoji praktika mano profesiniame kelyje. Iki tol galėjau tik įsivaizduoti. Maniau, kad viskas bus labai oficialu ir griežta, tad niekaip negalėjau suprasti, kaip tarp banko vertybių gali įsipaišyti tas paprastumas. Juk čia finansinė įstaiga! Didžiausia pamoka, kurią išmokau per praktiką, – sudėtingus dalykus galima pateikti labai paprastai. Šiuo principu iki šiol vadovaujuosi kasdieniuose darbuose.

Kada supratai, kad vis dėlto labai mielai „Swedbank“ ir pasiliktum? Ar reikėjo daug mąstyti, kai iš tikrųjų sulaukei tokio pasiūlymo?

Atrodo, jau po pirmosios praktikos dienos jaučiausi tarsi pilnavertė darbuotoja, o ne praktikantė. Čia viskas labai paprasta, jokių „jūs“. Niekam nesvarbu, ar tu jaunas, dar studijuojantis žmogus, ar ilgametę patirtį sukaupęs darbuotojas – visi lygūs ir lygiai taip pat paslaugūs. Nemeluosiu, artėjant praktikos pabaigai jaučiau truputį įtampos, kad nepavyks pasilikti departamente, kuriame darbavausi, todėl turėjau ir atsarginių planų, bet ačiū komandai ir vadovei – man jų neprireikė. Jaučiau jų begalinį palaikymą, o tai mažino dvejones, supratau, kad esu teisingame kelyje. Todėl mąstyti man jau nereikėjo. Su didžiausiu džiaugsmu priėmiau pasiūlymą.

Kas pasikeitė, kai po praktikos įsidarbinai? Ar jauteisi visiškai pasiruošusi? O gal daugelio dalykų teko mokytis iš naujo?

Pasikeitė nemažai dalykų. Jei iki tol daugiausiai padėjau kolegoms ir neturėjau tiek daug atsakomybių, tai įsidarbinusi su vadove aptariau mano būsimas atsakomybes ir projektus, prie kurių prisidėsiu. Tiesą sakant, nesijaučiau pasiruošusi, bet juk visko ir išmoksti bandydamas. Per praktiką pavyko įgyti reikiamų techninių ir teorinių įgūdžių, kuriuos ir pradėjau taikyti. Iki šiol nesijaučiu viską mokanti, todėl džiaugiuosi, kad dirbu darbą, kuriame kiekvieną dieną galiu išmokti ar sužinoti kažką naujo.

Galima sakyti, pakeitei puses. Kaip praktikos patirtis dabar padeda bendraujant su to paties siekiančiais jaunais žmonėmis?

Jaučiu, kad galiu juos suprasti. Jei matau didelį norą ir motyvaciją, džiaugiuosi, nes žinau, kad galėsiu padėti atrasti savo vietą organizacijoje. Dažnai kandidatams pritrūksta motyvacijos arba jie nemoka to tinkamai parodyti. Visada patariu prieš pokalbį atidžiai persiskaityti skelbimą, pasidomėti sfera, į kurią kandidatuoja, nebijoti klausti, tikslintis. Darbo pokalbiai neturėtų kelti streso – juk esmė yra išsigryninti lūkesčius, norus ir pačiam kandidatui įsivertini, ar darbo pobūdis atrodo tinkamas.

Kas darbo vietą padaro malonia vieta būti ir siekti tikslų? Ką įvardintum kaip reikšmingiausius motyvacijos šaltinius?

Tai tikrai yra komanda ir vadovė (-as). Nors labai ilgai jaučiausi esanti individualistė, dabar suprantu, kad be stiprios komandos gerų rezultatų nepasieksi. Mano komanda ir vadovė motyvuoja kasdien sužinoti daugiau. Čia nėra jokių ribų. Nori prisidėti prie vieno ar kito projekto? Junkis! Visi dalijasi turimomis žiniomis be jokių užuolankų. Mane motyvuoja ir galimybė mokytis. Čia tiek neatrastų dalykų. Tiek daug skirtingų vadovų ir pozicijų, apie kurias turiu galimybę sužinoti. Mano motyvacija – tai balanso tarp rezultato ir proceso paieškos. Suprantu, kad rezultatas džiugina, bet mokausi labiau mėgautis ir pačiu procesu, atrasti būdų, kaip kasdienes užduotis atlikti geriau ir kokybiškiau.

Kaip atsipalaiduoji? Kaip pavyksta atsitraukti nuo darbų ir atsakomybių?

Savaitės dienomis atsipalaiduoti kokybiškai nepavyksta, todėl labai džiaugiuosi turėdama savaitgalinius ritualus. Vienas jų – pabudus šeštadienio rytą keliauti pirkti šviežios duonos ir gamintis pačius skaniausius pusryčius! Labai vertinu kokybiškai praleistą laiką, domiuosi menu, mėgstu keliauti. Na, o kalbant apie visišką atsipalaidavimą, mano širdis ten, kur ramybė: jūra, smėlis ir kopos.

Domina karjeros galimybės „Swedbank“? Kviečiame susipažinti su šiuo metu atviromis pozicijomis: swedbank.lt/karjera