Pavasariniai karjeros pasirinkimai – ne amžiams

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis.

Žinios ir profesijos – ne amžinos

Manymas, kad profesijos pasirinkimas yra sprendimas visam likusiam gyvenimui, ne tik sukuria didžiulį emocinį krūvį, bet ir yra klaidingas dėl kelių pagrindinių priežasčių. Visų pirma, kaip rodo įvairios studijos, žmonės karjerą keičia vidutiniškai 3–7 kartus gyvenime. Taigi, net ir „teisingas“ studijų krypties ar profesijos pasirinkimas nereiškia, kad po kurio laiko patys nepajusime noro save išbandyti kitoje srityje.
 
Antra, technologinė pažanga vis sparčiau keičia darbo rinką. 2023 m. „McKinsey“ verslo ir ekonomikos tyrimų instituto skaičiavimais, didžiosiose ekonomikose iki 2030 m. 1 iš 16 darbuotojų turėtų būti pakeitęs profesiją. Vadinasi, išoriniai pokyčiai taip pat gali paskatinti mus plėsti ar keisti savo turimas kompetencijas.
 
Kyla klausimas, kaip išbūti tokiame neapibrėžtume. Visgi reikia suprasti, kad svarbiausia studijų metu − išmokti mokytis ir tai gebėti daryti visą gyvenimą. Tai įgūdis, kuris padės plėsti kompetencijų lauką, vystyti karjerą, prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos ar netgi atrasti visiškai naują nišą profesinei savirealizacijai.
 
Tiesa, kartais pakankamai „įsipatoginę“ savo darbe nustojame justi poreikį mokytis kažko naujo arba laikomės nuostatos, kad bet koks mokymasis prasmingas tik tuomet, kai išsyk duoda konkretų rezultatą – didesnį atlyginimą ar naujas pareigas. Tačiau tobulėjimas ir asmeninis augimas yra didžiulė vertybė ir apdovanojantis jausmas savaime, o rezultatas gali ateiti ne iškarto.
 
Mokymosi kelionę puikiai apibūdino Steve Jobs, sakydamas, kad sujungti gyvenimo taškų žiūrėdamas į priekį negali – tai supranti, tik žiūrėdamas atgal. Todėl turi tikėti, kad jie vienu ar kitu būdu susijungs. Tokių susijungimo pavyzdžių savo gyvenime sutinkame visi.
 
Štai, pavyzdžiui, neseniai teko girdėti istoriją apie italų kalbos vertėją, kuri verčia informaciją, susijusią su įvairiais cheminiais terminais. Pasirodo, turėdama chemikės profesiją, ji mokėsi italų kalbos, negalvodama, kam tie mokslai pravers, tačiau ilgainiui šios kompetencijos susijungė ir žmogus atrado naują profesiją.

Pokyčiai – ne baubas, o galimybė

Žvelgiant į tokius pavyzdžius ir pasvarstymus, gali kilti klausimas – kaip atrasti sritis ir veiklas už mokslų, studijų ar darbo ribų, kurios pasufleruotų galimus pozityvius ir įkvepiančius pokyčius ar padėtų atrasti savo pašaukimą. Tą padaryti padės smalsumas ir sąmoningos pastangos generuoti bei testuoti idėjas.
 
Dar mokantis mokykloje ar studijuojant universitete geras būdas pažinti mus supantį pasaulį, skirtingas organizacijas ir bendruomenes bei atrasti savo interesų sritis − tai savanorystė. Ji, beje, aktuali ir jau vystant karjerą. Tai – vienas iš būdų išeiti iš sau pažįstamo lauko, pamatyti naujas industrijas, kartais visiškai nesusijusias, bet galinčias įžiebti kibirkštį išbandyti kažką naujo.
 
Beje, tokios paieškos ir impulsai keisti savo veiklą gali būti naudingi ir finansiškai. Kaip teigia Vankuverio universiteto ekonomikos profesorius Henry Siu, darbų ir karjeros keitimas yra siejamas su didesnėmis pajamomis, mat tokiu būdu susirandame mūsų poreikius bei kompetencijas geriau atitinkančias pozicijas.
 
Ir čia gera proga pažymėti, kad tik maža dalis suaugusiųjų jaučia turintys neabejojamą pašaukimą – Tim Clark ir kitų autorių knygoje apie karjeros keitimą rašoma, kad tik 3 proc. žmonių pasaulyje išdrįsta tikrai suprasti savo gyvenimo tikslą, prasmę ir įgyvendinti iš to sekančias svajones. Visiems kitiems tai – eksperimentų, paieškų ir bandymų pilna kelionė, kurioje noras ir gebėjimas mokytis bei smalsumas yra nepamainomas pagalbininkas. Maža to, kad nėra lengva įsivardinti gyvenimo tikslus, tačiau jie dar ir kinta, priklausomai nuo žmogaus gyvenimo pokyčių.
 
Kaip taikliai yra parašęs amerikiečių žurnalistas ir knygų autorius Derek Thomson, darbas sudaro tik vieną šeštąją mūsų gyvenimo, arba maždaug 480 savaičių iš vidutiniškai 3000, per kurias nemiegame ir esame sąmoningi. Tai yra per daug, kad sprendimui dėl studijų ir karjeros būtume abejingi, tačiau ir per mažai, kad paverstume tai dramatišku ir likimą iš esmės nulemiančiu viso gyvenimo nuosprendžiu.