Grįžote į darbą po vasaros atostogų ir iš karto dingo visa motyvacija, nors vos prieš kelias dienas dar spinduliavote gera nuotaika ir jautėtės įkvėpti imtis veiklos. Vadinasi, per atostogas ištrūkote iš kasdienės rutinos ir iš tiesų pailsėjote. Antra, jums pasireiškė simptomai, kuriuos galima vadinti poatostoginiu slogučiu. Kaip į tai reaguoti – numoti ranka ar imtis permainų?
Poatostoginio slogučio fenomenas pastebimas įvairiose išsivysčiusiose šalyse ir net turi specialų terminą. Anglakalbiai tai vadina poatostogine melancholija (angl. post-vacation blues), o kartais pasitelkia ir griežtesnį terminą – pokelioninė nostalgija. Visgi rimčiausiai į šiuos simptomus žvelgiama Japonijoje, kur vartojamas specialus terminas gogatsu-byou, šią būseną prilyginantis susirgimui.
Verčiant pažodžiui, tai reiškia „gegužės ligą“, kurią lemia balandžio mėnesį prasidėję mokslo metai, kai mokiniai ir studentai grįžta į švietimo įstaigas, o įmonės pradeda naują finansinį metų ciklą ir į darbą priima absolventus. Išblėsus pirmųjų savaičių naujumo įspūdžiui, daugelį japonų apima apatiški jausmai ir kasdienės rutinos monotonija.
Panašią savijautą gali sukelti ir poatostoginis slogutis – nors turėtumėte būti gerai pailsėję, grįžę į darbą jaučiate nuovargį, vangumą, ima kilti filosofiniai klausimai dėl jūsų darbo prasmės. Tuo pačiu metu su nostalgija atsimename nuotaikingas atostogų akimirkas ir nuoširdžiai imame galvoti apie ryžtingus veiksmus, kurie padėtų ištrūkti ir dabartinės situacijos ir vėl grįžti į geras emocijas keliančią būseną.
Tokia nuotaika gali vyrauti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Praėjus šiek tiek laiko, emocingi prisiminimai priblėsta, vėl įsitraukiate į kasdienes užduotis ir pradedate gyventi įprastu ritmu. Tad stipri pirmųjų dienų reakcija grįžus į darbą dar nebūtinai reiškia, kad profesiniame gyvenime reikalingi neatidėliotini pokyčiai. Ilgėtis atostogų metu gerai praleisto laiko yra normalu.
Praėjus atostoginiam slogučiui, greičiausiai pasijusite labiau motyvuoti ir įsitraukę į savo darbą. Ilgesnės pertraukos nuo kasdienių užduočių turi teigimą įtaką mūsų smegenų veiklai, nes padeda pailsėti nuo kasdienių streso veiksnių ir įgyti naujų patirčių. Tiesa, tai galioja su sąlyga, kad pačios atostogos nesukelia daugiau streso negu profesinė veikla ir trunka bent dvi savaites ar ilgiau, per kurias galima visiškai „išjungti“ darbinį intelektą.
Kita vertus, grįžus į darbo vietą į viską galima pažvelgti naujai – galbūt pokyčiai iš tiesų reikalingi. Jei praėjus mėnesiui po atostogų neapleidžia mintys apie darbo keitimą, tai gali būti geras metas pasinaudoti sukaupta energija ir imtis konkrečių veiksmų. Rudens sezonas profesiniams pokyčiams iš tiesų palankus – įmonės ima aktyviau ieškoti naujų darbuotojų, o įdarbinimo procesai vyksta greičiau negu vasaros laikotarpiu.
Tiesa, ne visuomet reikalingi kraštutiniai veiksmai – pokyčius galima inicijuoti ir dabartiniame darbe. Jeigu jaučiate, kad dabartinę savo poziciją jau išaugote, o užduotys tapo nuspėjamos, nesunkiai įgyvendinamos ir nebeskatina tobulėti, verčiau nelaukite metinių veiklos rezultatų aptarimo. Inicijuokite pokalbį su savo vadovu jau dabar, o pokalbio metu aptarkite dabartinę savo situaciją ir kokių naujų užduočių ar atsakomybių galėtumėte imtis.
Galiausiai, nepamirškite ir asmeninio tobulėjimo. Nors pažadus ką nors reikšmingai pakeisti savo gyvenime dažniausiai duodame prasidėjus naujiems metams, ruduo taip pat palankus laikotarpis mokytis, įgyti naujų įgūdžių, pasiruošti kitam karjeros žingsniui ar, galop, daugiau laiko skirti savo profesinių įgūdžių tobulinimui. Svarbiausia, kad poatostoginio slogučio nepalaikytumėte signalu veikti neatidėliojant, bet sukauptą energiją panaudotumėte kryptingam karjeros planavimui ir asmeniniam tobulėjimui.