Profesinis perdegimas: kas papuola į didžiausios rizikos grupę ir kuo tai gresia?

Profesinis perdegimas: kas papuola į didžiausios rizikos grupę ir kuo tai gresia?

Pasaulinė „Gallup“ studija rodo, kad du trečdaliai žmonių darbe patiria perdegimo sindromą, o Pasaulinė sveikatos organizacija perdegimą yra įtraukusi į Tarptautinį ligų klasifikatorių. Šią savaitę minint pasaulinę psichikos sveikatos dieną, verta atkreipti dėmesį, kuo šis sindromas pavojingas ir kaip jį atpažinti.

„Lietuvoje apie perdegimo sindromą, kurį dažniausiai sukelia darbe patiriamas stresas, kalbama vis daugiau. Visgi kreiptis nedarbingumo pažymos dėl psichologinių negalavimų arba darbe garsiau kalbėti apie psichikos sveikatą vis dar nėra įprasta“, – pastebi „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė.

Ženklas – vyraujantis neigiamas požiūris

Vienas iš pagrindinių perdegimo simptomų yra negatyvus, ciniškas požiūris į savo darbą. Kiti požymiai, kuriuos išskiria Pasaulinė sveikatos organizacija – tai energijos trūkumas ir išsekimas bei sumažėjęs asmeninis efektyvumas.

„Kai žmogus jau iš anksto būna nusiteikęs, kad ir vienas, ir kitas sprendimas neveiks, kad viskas aplinkui daroma negerai ir jis jaučia, jog visiškai negali kontroliuoti situacijos − tai požymiai, dėl kurių verta susirūpinti“, − sako A. Jonaitytė-Karalienė.

Ji pastebi, kad dažniau perdega žmonės, linkę į perfekcionizmą, kurie siekia, kad kiekviena užduotis būtų atlikta tobulai.

„Atsistatymas po perdegimo gali tęstis gana ilgai, todėl geriau kuo anksčiau imtis prevencinių priemonių. Perfekcionistai turėtų priimti tiesą, kad šiame pasaulyje vis dėlto galima būti ir netobulam. O darboholikai turėtų sugebėti išeiti atostogų ir per jas tikrai atsijungti nuo darbo, atostogų laikotarpiu netikrinti darbinio el. pašto ir stengtis negalvoti apie darbo reikalus“, – sako „Swedbank“ personalo tarnybos vadovė.

Vien tik poilsio − negana

Poilsis – vienas iš esminių dalykų, reikalingų „perdegusiems“ žmonėms, bet vien tik jo gali nepakakti. Krizių įveikimo centro psichologė Asta Groblytė sako, kad svarbiausia – gyvenimo būdo pokyčiai.

„Perdegimą gali skatinti tiek žmogaus savybės, tiek organizacijos kultūra. Pastebėjus perdegimo požymius, gali prireikti iš esmės peržiūrėti, kaip žmogus gyvena ir kaip gyvena organizacija, kurioje jis dirba“, – teigia psichologė.

A. Jonaitytės-Karalienės patarimas – ieškoti pusiausvyros. Anot jos, perdegimas gresia pernelyg susitelkus tik į vieną gyvenimo sritį, pavyzdžiui, darbą. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad perdegimą dažniau patiria žmonės, neturintys šeimos ir vaikų.

„Perdegti linkę žmonės dažniausiai neišnaudoja atostogų, nes baiminasi, kad nespės laiku atlikti darbo užduočių. Jie neretai nepasitiki kolegomis, kad pastarieji gali juos tinkamai pavaduoti. Todėl tokiems žmonėms reikia rasti daugiau užsiėmimų, sukurti bendravimo ratą ne darbo aplinkoje, tačiau svarbiausia – pačiam žmogui pakeisti požiūrį“, – vardina „Swedbank“ personalo vadovė.

Koks tas požiūris turėtų būti? Anot specialistų, svarbu rūpintis savimi ir stebėti ne tik fizinius simptomus, bet ir emocines būsenas. Pirmieji žingsniai – tai savęs stebėjimas ir suvokimas, kaip jautiesi čia ir dabar.

„Savo organizacijoje rengėme sąmoningumo (angl. mindfulness) meditacijų ciklą, skirtą žmonių savistabai. Įdomu tai, kad pasibaigus vedamiems užsiėmimams žmonės ir toliau susirenka medituoti“, – pasakoja A. Jonaitytė-Karalienė.

Gali padėti ir organizacija

A. Groblytė sako, kad svari pagalba yra prasmingų žmogiškų ryšių stiprinimas su kolegomis. Dažniausiai organizacijose įprasta kalbėtis ne darbo klausimais su artimesniais kolegomis prie kavos, tačiau kai kurios įmonės imasi iniciatyvos rengti tokius pokalbius tikslingai.

„Nė viename darbe neįmanoma išvengti streso, tad svarbu, kaip su juo dorojamasi. Labiausiai šioje srityje padeda žmogiški santykiai, žmonių įtraukimas, patiriamas jausmas, kad esi išgirstas ir svarbus. Kai kuriose įmonėse taikoma praktika, kad kiekvieną penktadienį darbuotojai tikslingai kalbasi apie tai, kaip jautėsi visą savaitę arba ką veiks savaitgalį, apie bet ką, tik ne apie darbą. Tai padeda streso paveiktiems žmonėms atsigauti“, – kalba psichologė.

„Swedbank“ personalo tarnybos vadovė pasakoja, kad banke yra patvirtintos psichikos sveikatos gairės darbuotojams, įsteigta emocinės paramos linija, kurioje dirba psichologai, darbuotojai raginami išnaudoti savo atostogas. Tuo pačiu organizacijoje periodiškai atliekama darbuotojų apklausa – tai dar vienas įrankis vadovui ir komandai stabtelti ir aptarti tai, kas rūpi jos nariams.

„Labai svarbu, kad darbuotojai būtų jautrūs ir budrūs, stebėtų save, savo būsenas ir pamatytų, jei kolega jaučiasi prastai. Dažnas pasakymas − matėm, kad negerai, bet nežinojom, ką daryti. Jei matome, kad kolegai gresia perdegimas, galima pasitarti ir su vadovu, ir su personalo darbuotoju, bei kartu bandyti padėti žmogui“, – sako A. Jonaitytė-Karalienė.

Lietuvoje perdegimas – vis dar neįprasta tema

Profesiniu perdegimu domisi daugelis psichologų bei tyrėjų, tačiau Lietuvoje šios problemos mastas kol kas menkai išmatuotas. A. Jonaitytės-Karalienės teigimu, situaciją blogina tai, kad visuomenė vis dar neigiamai žiūri į psichines ligas ir jų prevenciją.

Tai patvirtina ir Krizių įveikimo centro bei KOG instituto šiemet rugpjūtį atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų, paklausti, ar susidūrus su psichologiniais sunkumais ir sunkiomis situacijomis jiems būtų priimtina kreiptis į psichologą, atsakė „ne“.

Krizių įveikimo centro psichologė A. Groblytė priduria: „Jei bijome psichikos sutrikimų ir visko, kas su jais susiję – bijome dalies savęs. Nes kiekvienas mūsų gali patirti ir liūdnų, depresyvių nuotaikų, ir nerimo sutrikimų, bet kurį žmogų gali ištikti sunki krizinė situacija. Todėl turėtume nebijoti apie tai kalbėti – net ir darbe“.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.