Protingi, talentingi, reikalingi, bet jau prarasti?

Programuotojas, dirbantis Berlyne. Inžinierė, neseniai baigusi Kembridžo universitetą. Tarptautinės įmonės vadovas Stokholme. Tai potencialūs Lietuvos darbo rinkos lyderiai – talentingi, tarptautinės darbo patirties turintys ir keliomis užsienio kalbomis kalbantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Deja, politinėse diskusijose apie migraciją neretai šie talentai užmirštami. Galbūt todėl, kad jų nei keliais šimtais eurų didesniu darbo užmokesčiu, nei vienkartine išmoka, nei pigesniu būstu regione nesuviliosi. Visgi nekovodama dėl šių talentų Lietuva rizikuoja prarasti labai daug.

Lietuvos ekonomika per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė ir dėl šių struktūrinių pokyčių daugiausiai laimėjo aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ypač teikiantys profesines paslaugas. 2016 m. užimtųjų skaičius paslaugų sektoriuje (be prekybos ir transportavimo) daugiau nei penktadaliu viršijo 2008 metų lygį, tuo tarpu visuose kituose sektoriuose, išskyrus viešąjį, užimtumas išlieka žemesnis nei 2008 metais. Sparčiausias užimtumo augimas fiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje, profesinėje, mokslinėje ir techninėje veiklose, informacijos ir ryšių veiklose. Tai yra tos veiklos, kuriose daugiausia kuriama aukšta pridėtinė vertė, o įmonėse dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Augimas greičiausiai būtų dar spartesnis, jei jo neribotų didžiulis darbuotojų trūkumas. Pasak Europos Komisijos agentūros CEDEFOP pernai atlikto kritinių profesijų tyrimo, Lietuvos darbdaviai susiduria su didžiausiais sunkumais samdydami informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialistus, finansų ir matematikos specialistus, inžinierius ir vadovus. Šių profesijų atstovų poreikis viršija jų pasiūlą darbo rinkoje, o dėl sparčios technologinės kaitos ateityje situacija gali dar labiau paaštrėti. IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOSTA) atliktas tyrimas nustatė, kad per artimiausius trejus metus IRT specialistų poreikis Lietuvos įmonėse gali išaugti dvigubai.

Specialistų trūkumas riboja ne tik atskirų sektorių plėtrą, bet ir spartesnį Lietuvos ekonomikos ir vidutinio darbo užmokesčio augimą. Gerai apmokamų darbo vietų dalies augimas bendroje užimtumo struktūroje būtų naudingas ir viešiesiems finansams – juk minėtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestis vienas didžiausių šalyje, tad pajamos į biudžetą tiek iš darbo, tiek iš vartojimo mokesčių padidėtų. Pavyzdžiui, vidutinis programinės įrangos kūrėjo darbo užmokestis pernai Lietuvoje buvo 2,3 karto didesnis už vidutinį atlyginimą šalyje. Kitas svarbus dalykas – šešėlis aukštųjų technologijų sektoriuje yra retas svečias.

Užpildyti laisvas darbo vietas, skirtas minėtiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams, galima keliais būdais. Vienas iš jų, tai paruošti daugiau reikalingų profesijų atstovų Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nors nei viduriniojo, nei aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje nedžiugina, o mažėjantis studentų skaičius nenuteikia optimistiškai, visgi rankų nuleisti nevalia.

Pasak MOSTA, pernai valstybės finansuojamų vietų skaičių  IT sričiai padidinus 50 proc., priimtų studentų skaičius išaugo tik 6 procentais. Tai signalizuoja, jog šių studijų populiarumas auga pernelyg lėtai. Švietimo sistemos modernizavimas, ją priartinant prie XXI amžiaus poreikių, mokinių gebėjimų, ypač tiksliuosiuose moksluose, stiprinimas, skaitmeninio raštingumo ugdymas greičiausiai paskatintų daugiau mokinių rinktis IRT specialisto ar inžinieriaus profesijas, kurių aktualumas neslops dar mažiausiai kelis dešimtmečius.

Kitas būdas, kuris galėtų duoti greitesnių rezultatų, būtų skatinti daugiau aukštos kvalifikacijos tautiečių, gyvenančių užsienyje, grįžimą į Lietuvą ir toliau paprastinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigraciją. Tokie specialistai su savimi atsiveža ne tik techninių žinių, bet ir vertingą darbo patirtį tarptautinėse įmonėse, pažangios vadybos žinių, užsienio kalbų mokėjimą.

Visgi nereiktų užmiršti, kad daugumai tokių specialistų darbo užmokestis nėra vienintelis ir net ne pats svarbiausias juos motyvuojantis veiksnys. Paprastai juos labiausiai motyvuoja karjeros galimybės, įdomus darbas, galimybė dirbti didžiausioms ir garsiausioms įmonėms. Džiugu, jog Lietuvoje tokių galimybių atsiranda vis daugiau, bet sustoti čia nederėtų. Sąlygų užsienio ir vietos investicijoms gerinimas ir valstybės institucijų stiprinimas yra ypač svarbūs, siekiant pritraukti investuotojus ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Šiemet vyriausybei pritarus lengvesniam užsieniečių įdarbinimui pagal labiausiai trūkstamų 27 profesijų sąrašą, visuomenėje kilo pasipriešinimas. Tačiau baimė dėl liberalesnės imigracijos politikos, nukreiptos į aukštos kvalifikacijos specialistus, nėra pagrįsta. Atvirkščiai, spartesnė aukštųjų technologijų sektoriaus plėtra būtų naudinga žemesnės kvalifikacijos specialistams.

Pasak Berklio universiteto profesoriaus Enrico Moretti, aukštųjų technologijų sektorius pasižymi ypač aukštu multiplikatoriaus efektu. Viena darbo vieta aukštųjų technologijų sektoriuje sukuria maždaug penkias papildomas darbo vietas vietiniame paslaugų sektoriuje. Todėl nestebina tai, jog Vilniaus mieste, pasižyminčiame didžiausia tokių darbo vietų gausa, nedarbo lygis siekia tik 3,7 procentų ir yra perpus mažesnis nei bendras nedarbo lygis šalyje.

Tiesa, dėl aukštos kvalifikacijos specialistų kovoja visos išsivysčiusios valstybės, tad mūsų valstybei, net ir turint liberalesnę imigracijos ir aktyvesnę emigrantų susigrąžinimo politiką, teks nemenkai pasistengti, kad juos prisiviliotų. O jei tai pavyks padaryti, tai bus didžiulis laimėjimas. Geriausias receptas būtų veikti visais frontais, tiek ugdant ir perkvalifikuojant Lietuvos gyventojus, tiek pritraukiant į Lietuvą aukštos kvalifikacijos lietuvius ir užsieniečius. Nei vienas iš šių būdų nėra lengvai įgyvendinamas, tačiau veikti yra būtina – nieko nedarymas gali kainuoti per brangiai.